“Tai tikrai atsilieps paslaugų kokybei”, – nuo liepos 1 d. įsigaliojantį Socialinių paslaugų įstatymo reikalavimą, kad socialiniais darbuotojais galės dirbti tik turintieji aukštąjį šios srities profesinį išsilavinimą, vertina Socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Angelė Griškevičienė. Viena vertus, ji pripažįsta, kad šioje srityje dirbantiems žmonėms išsilavinimas reikalingas. Jį įgyti, atrodytų, buvo pakankamai laiko, nes nuo 2006 m. socialiniai darbuotojai žinojo, kada įsigalios toks reikalavimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 84 proc. socialinių darbuotojų arba jau įgiję aukštąjį išsilavinimą, arba jo dabar siekia, arba yra priešpensinio amžiaus, taigi jiems leista toliau dirbti ir be aukštojo. Daugiau nei pusė tūkstančio socialinių darbuotojų nemokamai mokyti ES lėšomis.
Tačiau nuo liepos 1 d. vis dėlto darbo neteks 142 aukštojo išsilavinimo neįgiję socialiniai darbuotojai, o 357 pervedami eiti kitas pareigas. Kaip tikina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistė Valda Vaitiekūnaitė, specialistų tikrai nepritrūks, nes kasmet aukštosios mokyklos parengia apie 900 šios srities specialistų.
Tai oficialioji pusė. O realioji? “Daug socialinių darbuotojų, ypač dirbančių kaimuose, mokytis neturėjo jokių galimybių: jų alga 800–900 Lt, o studijos kainuotų apie 5 tūkst. Lt, negana to, reikia važiuoti studijuoti į miestą. Kaimo žmonės negalėjo pasinaudoti net nemokamomis studijomis, nes negali palikti kaime nei darbo, nei ūkio, kuris padeda išgyventi. O jaunimas, įgijęs šios srities diplomus, kelia sparnus į užsienį”, – aiškina A.Griškevičienė.
Tad kaip permainos atsilieps socialinių paslaugų teikimui kaime? A.Griškevičienė neslepia, kad reformos socialinėje srityje dažniausiai gražiai atrodo tik popieriuje – taip ir dabar dalis darbuotojų bus palikti dirbti to paties darbo, bet bus pervardijamos pareigos. “Padarys rokiruotę, priklijuos kitą etiketę, bet ar tai sprendimas? Štai išleido įsakymą, kad tiesiogiai dirbančių su neįgaliaisiais turi būti 80 proc. socialinių darbuotojų. Tokių įstaigų valytojas, liftininkus pervadino socialinio darbuotojo padėjėjais – ir įsakymas įvykdytas”, – piktinasi dvidešimt metų socialinėje srityje dirbanti A.Griškevičienė.
manau, kad butina rajonuose organizuoti bent metu trukmes apmokymus (rimtus) tokiems zmonems, kurie jau dirba sioje sferoje be reikiamo diplomo, bet yra ygije daug patirties ir yra , be abejo, reikalingi. sitas ystatymas tikrai prasilenkia su protu ir su realybe. nuo to kentes tik tie, kuriems tos paslaugos yra reikalingos.
tai gerai, o ką tada daryti tiems , kurie įgijo diplomą ir neranda darbo, nes kaimų seniūnijose, šiltose vietelėse po dešimtmečius sėdi beraštės darbuotojos.
teisngai Daivute raso…senes besmegenes sedi ir savo siknas sildo.,o jaunimas taip ir nepramusa sienos su diplomu, taciau be praktikos