BFL

Nepaisant socialinio būsto poreikio tenkinimo rodiklių, asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, šalyje kasmet daugėja vidutiniškai 3 proc. Vien praėjusių metų gruodį gyventojų, įrašytų į savivaldybėse sudaromus sąrašus, skaičius siekė 32 815 – 273 asmenimis ir šeimomis daugiau nei praėjusiais metais.

2014 m. išsinuomoti socialinį būstą pageidavo 9460 jaunų šeimų (2013 m. jų buvo 9629), 2377 daugiavaikės (2013 m. – 2346) šeimos, 3059 našlaičiai (2013 m. – 3053), 4802 neįgalūs asmenys (2013 m. – 4724), 12 638 asmenys, esantys bendrajame sąraše (2013 m. – 12 266), 479 nuomininkai, turintys teisę į būsto sąlygų pagerinimą (2013 m. – 524).

SADM Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis pabrėžia, kad augančiam socialinio būsto poreikiui įtakos turi naujų, neįsitvirtinusių darbo rinkoje šeimų kūrimasis ir nepakankamos asmenų (šeimų) pajamos nuosavam būstui įsigyti. Daugiausia asmenų (šeimų), norinčių išsinuomoti savivaldybių socialinį būstą, yra Vilniaus (25 proc.), Kauno (13 proc.) ir Klaipėdos (9 proc.) miestų savivaldybėse.

„Didžiausia problema susidaro dėl galimybių apsirūpinti socialiniu būstu. Jų ypač trūksta jaunoms ir daugiavaikėms šeimoms, neįgaliesiems. Didžioji dalis nuomos rinkos tebėra šešėlyje, o bankų kreditavimo politika nelanksti. Taigi, jei problema bus sprendžiama tik statant ar įsigyjant socialinius butus, pokyčių teks laukti dar du dešimtmečius“, – susiklosčiusią padėtį vertina Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, kuruojantis socialinius klausimus savivaldybėje.

Jo teigimu, iki šių metų norintieji gauti socialinį būstą galėjo patekti į 6 laukiančiųjų eiles. Dabar eilė viena, bet ilga: joje apie 6 tūkst. vilniečių. Būstai skirstomi pagal paraiškos pateikimo laiką, tačiau vidutiniškai jų laukti tenka 6–8 metus.

Vicemero skaičiavimu, šiuo metu Vilniuje yra apie 1200 socialinių, 2300 savivaldybės ir 130 dar nepaskirtų butų. Dalis remontuojama, apie 50 vnt. pripažinti negalimais naudoti ir bus privatizuoti, daliai jų rengiami miesto tarybos ir administracijos direktoriaus sprendimai dėl išnuomojimo.

Pagal savivaldybių pateiktus duomenis, socialinį būstą šalyje nuomojasi 10 302 asmenys (šeimos), o socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų skaičius – 27 703. Sostinės vicemero teigimu, pagal naujausias prognozes, Vilnius iš ateinančios ES lėšų finansinės perspektyvos iki 2020 m. tikisi sulaukti nuo 7 iki 10 mln. eurų. Šios lėšos būtų panaudotos socialinio būsto statybai arba įsigijimui.

Preliminariais skaičiavimais, tai leistų įsigyti ar pastatyti nuo 250 iki 300 butų. O savivaldybių socialinio būsto fondas išaugtų iki 1150 socialinių būstų.

Šiuo metu patvirtinto Savivaldybių socialinio būsto fondo plėtros 2015–2020 m. veiksmų plano lėšos socialiniam būstui gauti siekia 58 742,975 tūkst. eurų, iš jų Europos regioninės plėtros fondo lėšos sudaro 49 931,529 tūkst. eurų.

Už 2014 m. savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrai skirtas valstybės biudžeto lėšas socialinio būsto fondas papildytas 405 būstais.

Apie 65 proc. valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, skirtų socialinio būsto fondo plėtrai, savivaldybės panaudojo būstams pirkti. Likusios lėšos panaudotos  gyvenamiesiems namams statyti ar esamiems nenaudojamiems pastatams rekonstruoti ir pritaikyti socialinio būsto paskirčiai. Prieš metus daugiausia asmenų, pasinaudojusių valstybės remiamais būsto kreditais, buvo Klaipėdos (15 proc.), Vilniaus (13 proc.) ir Panevėžio (8 proc.) miestų savivaldybėse. Gavusiems valstybės remiamus būsto kreditus suteikta 199,8 tūkst. eurų subsidijų.