Surengdama brangiausias žaidynes istorijoje Rusija sieks pademonstruoti savo galią, tačiau kol kas sulaukia daugiau pašaipų ir kritikos nei pasigėrėjimo.

Kadaise Sočis buvo populiarus sovietinės aukštosios nomenklatūros kurortas. Vasario 7 dieną šiame mieste prasidės 22-osios žiemos olimpinės žaidynės. Pastarąjį kartą olimpinės žaidynės Rusijoje rengtos 1980 m., o žiemos olimpiada šioje šalyje vyks apskritai pirmą kartą (įdomu, kad tai pirmas kartas, kai žiemos žaidynės bus surengtos subtropinio klimato juostoje).
Sočio olimpiadą Rusija sieks išnaudoti kaip reklamą, atskleidžiančią kitokį – modernų atsinaujinusios supergalybės veidą. Tiesa, prieš pat žaidynių pradžią ta reklama greičiau primena antireklamą.

Brangiausia olimpiada

Po naują 25 metrų ilgio plaukimo baseiną kiekviename iš 1,1 tūkst. Rusijos miestų. Ledo rūmai kiekviename mieste ir 10 tūkst. vietų sporto arena su dirbtine danga. Rusijos tinklaraštininkas Jegoras Byčkovas teigia, kad šiuos objektus buvo galima pastatyti investavus pinigus, skirtus Sočio olimpiadai. Taip esą būtų padaryta kur kas daugiau naudos šalies sporto bei infrastruktūros plėtrai.
Tačiau šiandien Sočyje iškilo modernus 40 tūkst. vietų stadionas, kuriame vyks žiemos olimpiados atidarymo, uždarymo ir apdovanojimų ceremonijos, moderni ledo ritulio arena, šalia kurios pastatyta dar viena, mažesnė ledo ritulio arena, savo forma primenanti patį šio žaidimo ritulį. Netoliese stovi ir spalvingi čiuožimo ant ledo rūmai „Iceberg“.
Žaidynėse dalyvaujantis atletai gyvens ne viename, o dviejuose olimpiniuose kaimeliuose: vienas jų yra vadinamojoje pakrantės zonoje, kur vyks čiuožimo, ledo ritulio, kerlingo ir kitos rungtys, o kitas – kalnuose esančiame Krasnaja Polianos kurorte, kuriame apsigyvens kalnuose vyksiančių rungčių atstovai.
Tai tik keli iš daugelio specialiai Sočio olimpiadai iškilusių naujų objektų. Skelbiama, kad šioms žaidynėms Rusija išleido daugiau nei 51 mlrd. JAV dolerių. Tai reiškia, kad jos įėjo į istoriją bent jau kaip pačios brangiausios. Priminsime, kad 2008 m. vasaros olimpiadai Pekine surengti Kinija išleido 40 mlrd. dolerių. O, tarkime, pastarosios vasaros žaidynės Londone atsiėjo viso labo apie 9 mlrd. svarų.
Įdomu ir tai, kad iš pradžių Rusija planavo žaidynėms išleisti tik 12 mlrd. dolerių, tačiau vėliau sąmata smarkiai išaugo. Štai vien šuolių su slidėmis tramplino statyba atsiėjo 265 mln. dolerių – šešis kartus daugiau, nei planuota.
Kalbėdami apie Sočio olimpiadą ekspertai dažniausiai neišvengia korupcijos temos: esą olimpinių objektų statybos buvo patikėtos daugiausia su Vladimiro Putino aplinka siejamiems oligarchams. Vienas tokių yra senas V.Putino bičiulis dar nuo Sankt Peterburgo laikų Arkadijus Rotenbergas. Su šiuo verslininku siejamos įmonės laimėjo kontraktų, kurių bendra vertė siekia 7,4 mlrd. dolerių – daugiau nei septintadalį visų olimpiadai išleistų pinigų. Jo įmonės tiesė kelius, dujotiekį, statė naują oro uostą, jūrų uostą ir net naują elektrinę.
Sočyje iškilo ir antra didžiausia Rusijoje geležinkelio stotis. Didesnė dabar yra tik Maskvoje. Pristatyta naujų viešbučių, kurie gali priimti 42 tūkst. svečių. Nauja greitojo geležinkelio linija sujungė pakrantės olimpinę zoną su kalnų zona. Iš vienos į kitą galima nuvykti vos per pusvalandį, o rengėjai jau didžiuojasi, kad šios žaidynės bus pačios patogiausios tiek atletams, tiek žiūrovams, nes visų rungčių vietos bus pasiekiamos per itin trumpą laiką.
Deja, ne visi Sočio gyventojai yra laimingi. Pašnibždomis žaidynės vadinamas tiesiog Putino olimpiada. Ypač daug nepatenkintųjų tarp tų Sočio gyventojų, kurie penkerius metus buvo priversti kęsti kiaurą parą vykstantį statybų bumą, priverstinius iškeldinimus. Kaip parodė prieš kurį laiką Levados centro atlikta apklausa, 65 proc. rusų mano, kad Sočio žaidynės yra paprasčiausias pinigų švaistymas.
Tiesa, prieš pat Londono vasaros žaidynes 64 proc. britų taip pat teigė, kad olimpiada yra pernelyg brangi, todėl jos neverta rengti. Tačiau iškart po žaidynių keturi penktadaliai apklaustųjų jau pripažino, kad tai daryti buvo vis dėlto verta. Klausimas, ar panašus scenarijus atsikartos ir Rusijoje. Režimas to, aišku, norėtų. Žurnalistai Rusijoje jau ne kartą skundėsi, kad apie žaidynes rašyti kritiškai tiesiog draudžiama. V.Putinas ir jo aplinka renginį Sočyje suvokia kaip progą pademonstruoti pasauliui Rusijos ekonominę ir politinę galią. Tai patvirtina ir olimpinio deglo kelionė – jis pabuvo net atvirame kosmose ir Šiaurės ašigalyje. Tai aiškus Maskvos noras parodyti, kad ši šalis dominuoja ir kosmose, ir kovodama dėl išteklių Šiaurėje.

Ar žiemą pakaks sniego?

Rengdamasi olimpiadai Rusija privalo spręsti ir proziškesnius klausimus, tarkime, kaip pasirūpinti, kad žaidynių metu pakaktų sniego. Ir tai nėra juokas, nes šių metų pradžioje, vasarį, dėl šilto oro ir sniego trūkumo buvo atšauktos Pasaulio taurės snieglenčių ir slidinėjimo rungtys. Kitose rungtyse dalyvavę sportininkai skundėsi prastomis sąlygomis.
Prieš porą metų padėtis buvo priešinga. Tuomet Europos taurės kalnų slidinėjimo rungtys buvo atšauktos dėl pernelyg gausaus sniego. Vasario mėnesį Rusijos kalnų slidinėjimo čempionato tvarkaraštis turėjo būti pakeistas dėl prasto matomumo. Vasario pabaigoje vykusių rogučių rungčių metu lijo. Visa tai – iššūkis organizatoriams, nes olimpinės rungtys vis viena turi įvykti.
Patariami suomių kompanijos „Snow Secure“, rusai teigia sugalvoję išeitį, kaip apsisaugoti nuo galimo sniego trūkumo. Į pagalbą pasitelktos daugiau nei 400 sniego gaminimo patrankų. Šių mašinų, primenančių reaktyvinius variklius, pagamintas sniegas yra saugomas dešimtyje virš rungčių vietų esančių zonų, kurių neapšviečia saulė. Sniegas uždengiamas specialia danga, apsaugančia nuo greito tirpimo. Taip šešėlyje buvo planuojama sukaupti apie pusę milijono kubinių metrų sniego. Tiesa, iki olimpiados net pusė sukaupto sniego veikiausiai jau bus ištirpę, tačiau likusio esą turėtų pakakti esant trūkumui.