Lietuvos Respublikos Seimo ištartą „taip“ SoDros biudžetui vertiname pozityviai. Labiausiai akcentuojame tai, kad jau nuo kitų metų į antrosios pensijų kaupimo pakopos dalyvių sąskaitas bus pervedamas ne mažiausias per visą šios sistemos veikimo istoriją Lietuvoje 1,5 proc., o 2,5 proc. dirbančiojo pajamų tarifas. Reikėtų prisiminti ir Konstitucinį Teismą, kuris dar šią vasarą konstatavo, kad pervedimai į antrosios pakopos pensijų fondus neturi būti mažesni nei 2,5 proc., kurie galiojo startuojant sistemai 2004 metais.
Valdžios sprendimai rodo logišką judėjimą savanoriško papildomos pensijos kaupimo keliu, tačiau kol kas neleidžia sakyti, kad kaupsime tiek, kiek galėtume.
Jei lygintume Lietuvą su mūsų kaimyninėmis šalimis, galima sakyti, kad mūsų antrosios pensijų kaupimo pakopos sistema buvo nuo pat pradžių siūbuojama labiausiai. Kaimynai latviai ir estai žymiai aktyviau skatino ir skatina papildomai senatvės pensijai kaupti antroje pakopoje ne tik su valstybės parama, bet ir pervedimų į asmenines kaupiančiųjų sąskaitas didinimu. Žvelgiant į ateities perspektyvas, pozityvus valdžios postūmis kaimynų pavyzdžio link jau duotas.
Kiti metai bus esminių sprendimų laikas pensijų kaupimo srityje. Ir jei jau valstybė neturi finansinių galimybių skirti pensijų kaupimui žadėtų 5,5 proc. nuo atlyginimo, gera žinia yra ta, kad žmonės patys galės prisimokėti prie pensijos kaupimo, gauti valstybės paramą ir turėti solidžią pensiją.
Pensijos kaupimas yra ilgalaikė investicija, kuri tiek iš apsisprendusių savanoriškai kaupti, tiek iš valstybės reikalauja patvarių sprendimų. Šis SoDros biudžetas ir anksčiau patvirtinti pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai leidžia tikėtis oresnės būsimųjų pensininkų senatvės.