"Veido" archyvas

Tarp labiausiai brangusių maisto produktų pirmauja daržovės – bulvės, morkos, kopūstai

Šiemet brango beveik visi pagrindiniai maisto produktai. Lietuviai į tai reagavo dvejopai: turtingesni tebevalgo tą patį, bet mažiau atideda taupymui, o skurdžiau gyvenantieji ieško pigesnių pakaitalų ir atsigręžė į turgavietes.

Grikiai per metus pabrango beveik 150 proc., lietuviški baltagūžiai kopūstai – 130 proc., bulvės – 90 proc., maistinis aliejus – 50 proc. Tai maisto produktai, kurie nuo praėjusių metų balandžio Lietuvoje pabrango labiausiai.

Vadinasi, fasuotų bulvių kilogramo kaina nuo lito priartėjo prie dviejų litų, o litro aliejaus kaina nuo 5,5 Lt šoktelėjo iki beveik 9 Lt. Jūsų piniginė tikrai tai pajuto.

Ir šį sąrašą būtų galima dar ilgai tęsti, nes Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, nuolat renkančio informaciją apie maisto prekių kainas iš keturių didžiausių prekybos tinklų, duomenimis, nuo kelių iki keliasdešimties procentų šiemet brango beveik visi pagrindiniai maisto produktai.

Sutaupyti atostogoms nebepavyksta

Banko “Nordea” komunikacijos vadovo Vaidoto Cucėno ir jo žmonos rinkodaros specialistės Rasos pajamos didesnės už vidutines, bet ir juos parduotuvėje suerzina pakilusios maisto kainos. Juk dėl tokio staigaus ir netikėto maisto kainų šuolio sunkmečiu trejų metų dukrelę auginančiai Cucėnų šeimai dabar tenka keisti savo planus. Pavyzdžiui, atsisakyti taip lauktų ir dar neseniai planuotų vasaros atostogų prie Viduržemio jūros.

“Nieko nebeišeis – gyvenimas taip pasikeitė, kad susitaupyti nepavyks, – apžvelgdama sumenkusius šeimos finansus konstatuoja R.Cucėnienė. – Todėl neseniai nusprendėme, kad vietoje šios kelionės pasiimsime dviračius ir vyksime pailsėti prie Baltijos jūros.”

Savo šeimos biudžetą kruopščiai planuojanti šeima apskaičiavo, kad jų išlaidų dalis, tenkanti maistui, per metus padidėjo 10 proc. Tai lėmė maisto prekių kainų didėjimas. “Mūsų išlaidos maistui padidėjo apie 100 Lt per mėnesį. Kai kurių produktų atsisakėme, pavyzdžiui, nebeperkame duonos, nes pradėjome ją kepti patys, o kiaušinius perkame iš ūkininkų, nes taip 10–15 proc. pigiau”, – sako pašnekovė.

Bet ne tik maisto produktų brangimas lėmė, kad Cucėnams dabar tenka atidėti išsvajotas atostogas: juk brangsta ir degalai, ir buto šildymas. Vien automobilių degalams abu sutuoktiniai dabar išleidžia apie 150 Lt per mėnesį daugiau nei prieš metus. Išlaidos šiek tiek sumažėjo, kai žiemą Cucėnai atsisakė kai kurių savaitgalio išvykų mašina, o prasidėjus pavasariui ėmė dažniau važinėti dviračiais. Tačiau niekaip nepavyko susimažinti išlaidų už senos statybos buto šildymą. V.Cucėnas gerai prisimena, kad prieš aštuonerius metus perkant šį būstą vienas pagrindinių kriterijų buvo šildymo išlaidos, tuomet siekdavusios apie 220–250 Lt per mėnesį. Vėliau mokesčiai tolydžio didėjo, kol praėjusią žiemą pasiekė 630–680 Lt per mėnesį.

Anksčiau Cucėnai kainų didėjimo praradimus kompensuodavo pajamomis iš terminuotųjų banko indėlių, bet dabar, palūkanoms kritus ir besiekiant 2–3 proc., to padaryti nebepavyksta.

Apskritai Cucėnai dabar vis mažiau lėšų gali skirti taupymui ir juodai dienai. Tą patį tenka patirti ir kitiems didesnes nei vidutines pajamas gaunantiems lietuviams: atliekamos lėšos, kurios iki šiol būdavo skiriamos banko indėliams ir kitoms taupymo priemonėms, dabar naudojamos būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms – pabrangusiam maistui, degalams įsigyti ir mokesčiams sumokėti.

Daugiau pravalgysime, mažiau sutaupysime

Kaip teigia “Swedbank” asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė, tie gyventojai, kurie pastaraisiais metais stipriai taupė ir mažino vartojimą, dabar priversti elgtis kitaip – taupymui numatytas lėšas skirti savo kasdieniams poreikiams. Tai patvirtina ir Cucėnų šeimos pavyzdys. O žmonės, kurie ir taip sunkiai suduria galą su galu, arba tam tikrų produktų atsisako, arba renkasi pigesnius ir ne tokius koybiškus jų pakaitalus. Pastebima ir tai, kad pirkėjai grįžta iš prekybos centrų į turgus, nors ir čia kainos didėja.
“Vargu ar žmonės pradės savo santaupas “valgyti”, aš manau, kad jie tiesiog mažiau kaups, mažiau sutaupys”, – svarsto O.Bložienė.

Iš tiesų terminuotieji indėliai bankuose pastaruoju metu jau ne tik nebedidėja, bet ir pamažu menksta. Teigiama, kad tam įtakos turi ir palūkanų sumažėjimas, populiaresni tampa kiti taupymo būdai.

Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, nauji namų ūkių indėliai šių metų vasarį siekė 836 mln. Lt, arba apie 4 mln. Lt mažiau nei tokiu pat metu pernai. Kovo–balandžio mėnesių duomenų dar neturima, tad tendencijos išryškės vėliau.

O ką pataria taupymo ekspertai – kaip bent kiek sumažinti padidėjusias maisto išlaidas? Knygos “91 būdas taupyti, arba dieta jūsų piniginei” autorė Linata Dvareckienė primena, kad išlaidas maistui galima gerokai sumažinti planuojant pirkinius, o ypač – iš anksto sudarant savo šeimos savaitės valgiaraštį ir atsižvelgiant į prekybos centrų skelbiamas akcijas. “Pavyzdžiui, svetainėje www.pigutis.lt galima sužinoti visų prekybos centrų galiojančias akcijas ir pagal tai planuoti šeimos valgiaraštį”, – pataria L.Dvareckienė.

Rinkodaros specialistė, beje, pastebėjo, kad per pastaruosius metus jos šeimos išlaidos maistui padidėjo net apie 20 proc. Tiesa, tam įtakos turėjo ne tik kylančios kainos, bet ir tai, kad ūgtelėjo sūnūs.

Taigi Lietuvos gyventojų maistui skiriama pajamų dalis, ekonomikos pakilimo metais mažėjusi, vėl ims didėti – pagal šį rodiklį, liudijantį šalies skurdumą, lenkiame daugelį Europos Sąjungos valstybių.