Konstitucinis Teismas
Praėjusią savaitę premjero sudaryta darbo grupė iki liepos 1 d. svarstys, kaip Vyriausybei įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl pensijų, socialinių išmokų, atlyginimų mažinimo per ekonominę krizę. “Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisininkai ir socialinio draudimo ekspertai taip pat analizuoja KT sprendimą. Į jį tikrai bus atsižvelgta”, – tikina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Lina Bušinskaitė.
“Jei gyvename teisinėje valstybėje, nereikėtų atidėlioti pensijų mažinimo perskaičiavimo pagal KT išaiškinimą. Kuo ilgiau delsime, tuo brangiau tai gali valstybei atsieiti, nes kiekvienas pensininkas, kuris kreiptųsi į teismą dėl daugiau nei minimaliai sumažintos pensijos, laimėtų bylą”, – įspėja parlamentaras Algirdas Sysas.
Be kita ko, KT nurodė, kad ir biudžetininkų algos gali būti mažinamos proporcingai turėtoms ir tik oficialiai paskelbus, kad valstybę ištiko sunki ekonominė padėtis, ką Vyriausybė padarė tik spalį. Kokios pasekmės gali būti biudžetui, jei visi besijaučiantys nuskriausti kreiptųsi į teismą, sunku prognozuoti.
Štai KT pasiekė 30-ies teisėjų byla. Joje Administracinis teismas prašo išaiškinti, ar neišmokėtų atlyginimų grąžinimas už ne daugiau nei trejus metus, kaip numatyta Darbo kodekse, neprieštarauja Konstitucijai. Jei byla baigtųsi besiskundžiančiųjų naudai, kiekvienam jų iš valstybės biudžeto tektų sumokėti nuo 1997 m. iki dabar prikapsėjusius po maždaug 360 tūkst. Lt neišmokėtų atlyginimų, to paties turėtų teisę reikalauti ir kiti teisėjai. “Taip gali būti ir dėl neišmokėtų pensijų”, – įspėja A.Sysas.
KT vertinimu, mažinant algas ir išmokas reikėjo laikytis proporcingumo principo, tuo tarpu Vyriausybė prioritetu iškėlė solidarumą. Formaliai šis KT išaiškinimas nėra prievolė keisti priimtą tvarką. Jei būtų skųstas pats įstatymas, KT nusprendus, kad jis neatitinka Konstitucijos, jis iš karto nustotų galioti. Tačiau šįsyk, pritrūkus parlamentarų balsų, tebuvo prašyta išaiškinti jo formuluotes. “Tad dabar valdančiųjų sąžinės reikalas vykdyti KT verdiktą”, – įsitikinęs A.Sysas.
O kol kas “Sodros” biudžete ir taip žioji beveik 1 mlrd. Lt skylė. Išankstiniais duomenimis, pirmojo ketvirčio piniginės įplaukos buvo 2,3 mlrd. Lt, 2,1 proc. daugiau, nei planuota, o išlaidos – 3,3 mlrd. Lt ir viršijo planuotas 3,4 proc. Kaip paaiškino “Sodros” laikinoji vadovė Česlava Zabulėnienė, planuota, kad išlaidos bus 901,4 mln. Lt didesnės nei įplaukos, tačiau šis skirtumas faktiškai buvo 58,4 mln. Lt didesnis, nes išlaidos nedarbo draudimui siekė 145,6 mln. Lt, o tai beveik pustrečio karto daugiau, nei prognozuota. Planuojama, kad 2010 m. “Sodros” išmokos įplaukas viršys 2,77 mlrd. Lt.