Jeigu Seimas nutars surengti apkaltą už policininkų įžeidimą nuteistam Seimo nariui Rokui Žilinskui, jis bus jau trečias 2008-ųjų rudenį su Arūno Valinsko partija išrinktas parlamentaras, kuriam grės priverstinis pašalinimas iš Seimo.

Prieš dvejus metus į Seimą kartu su Arūnu Valinsku pateko 18 jo paskubomis prieš rinkimus įkurtos partijos narių, susibūrusių į Tautos prisikėlimo frakciją. Vienas jų, šoumenas ir dykaduonis Linas Karalius, pernai apkaltos tvarka už bastymąsi darbo metu po šiltus kraštus jau išvytas iš Seimo. Jo bendras Aleksandras Sacharukas, kuris klastojo Seimo balsavimo rezultatus naudodamasis klajojančio partijos kolegos kortele, nors irgi buvo kaltinamas sukčiavimu, mandatą vis dėlto išsaugojo.

Dabar Seimui teks spręsti, ar rengti apkaltą jau trečiam šoumenų partijos, kaip dar iki rinkimų buvo pakrikštytas A.Valinsko kūrinys, nariui. Buvęs televizijos laidų vedėjas Rokas Žilinskas praėjusią savaitę nuteistas už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Paprasčiau tariant, girtas R.Žilinskas su draugu paryčiais išvadino policininkus nespausdintinais žodžiais, už ką dabar turės sumokėti 3900 Lt bauda. Apkalta trims iš aštuoniolikos į Seimą patekusios kažkada vieningos (dabar susiskaldžiusios) partijos narių – didokas procentas netgi tokiam prie staigių sudėties permainų pripratusiam parlamentui, kaip Lietuvos Seimas.

Skaičiuojama, kad per pastaruosius dvidešimt metų įvyko šešeri Seimo rinkimai, kurių metų parlamentarų vietos buvo užpildytos 874 kartus (17 kartų rengti pakartotiniai rinkimai į laisvas vietas). Iš viso Seime, kaip “Veidui” sakė parlamento senbuviai, nariais pabuvo 550 piliečių. Padaliję išrinkimų skaičių iš išrinktųjų skaičiaus, gauname vidutinio Seimo nario darbo trukmės koeficientą – 1,6 kadencijos. Tai reiškia, kad tikimybę, jog Seimo narys bus perrinktas antrą kartą, galima nustatyti metant monetą: Iškris vytis – liksi parlamentaras, iškris skaičius – gausi išeitinę pašalpą.

Etatinis prezidentės įžeidinėtojas

Po kiekvienų rinkimų Seimo sudėtis atsinaujina beveik per pusę, o, tarkime, po 2000-ųjų rinkimų pasikeitė daugiau nei du trečdaliai Seimo sudėties. Kokios to pasekmės? Šiandieną Seime yra tik vienas narys – daugkartinis vicepirmininkas (ir buvęs daugkartinis pirmininkas) Česlovas Juršėnas, be pertrūkio renkamas nuo 1990 metų. Juokaujama, esą dabar rinkėjai taip elgiasi todėl, kad taupo biudžeto pinigus, mat išeitinių pašalpų Seimo nariams dydis skaičiuojamas pagal dirbtų kadencijų skaičių ir jų metu užimtų pareigų svarbą. O eiliniu parlamentaru Č.Juršėnas buvo gal tik trejetą metų iš dvidešimties.

Dar penki parlamentarai – socialdemokratai Justinas Karosas, Gediminas Kirkilas, Algimantas Salamakinas, Irena Šiaulienė ir konservatorius Andrius Kubilius – į Seimą buvo išrinkti penkis kartus. Keturis ir tris kartus rinktų jau kelios dešimtys. Pakanka pažvelgti į bet kurį Seimo posėdį, ir nesunkiai pamatysi, kad būtent šie veteranai atlieka didžiąją konstruktyvaus darbo dalį.

O ką veikia naujokai? Arba nykiai tyli, nes neturi ką pasakyti, arba linksmina kolegas ir žurnalistus savais nusišnekėjimais, blogesniu atveju – duoda peno bulvarinei žiniasklaidai savo sukeltais skandalais. Juk toji pati A.Valinsko partija netruko pradėti skandalingo santykių aiškinimosi, kaltino vieni kitus palaikant santykius su nusikaltėliais, paskui skilo, taikėsi, vėl skilo, grasino sugriauti valdančiąją koaliciją ir Vyriausybę. Galiausiai A.Valinskas užėmė kone etatinio prezidentės įžeidinėtojo vietą, o kiti jo buvę ir esami bendražygiai tapo nuolatiniais bulvarinės kronikos herojais. Šalia Seimo šokėjų Žilvino Šilgalio, linksminančio televizijos žiūrovus, bet kraupinančio solidžius politikus savo nuogu torsu, ir Andriaus Šedžiaus, besigiriančio meilės nuotykiais su pramogų verslo atstovėmis ar mokyklos nebaigusia mergiote.

Iš “netyčiukų” daug tikėtis neverta

Jau pirmosios šios kadencijos Seimo darbo dienos rodė, kad iš A.Valinsko politinių “netyčiukų” daug tikėtis neverta. Dabar, praėjus daugiau nei dvejiem metams nuo Seimo darbo pradžios, galima drąsiai daryti išvadą, kurie jų sugebėjo tapti politikais, o kurie 2012-ųjų rudenį turės ieškotis darbo. Deja, prognozės nekokios.

Net keli “Veido” kalbinti patyrę parlamentarai politiko ateitį tvirtai žadėjo tik Vytautui Kurpuvesui, kai kurie paminėjo ir jo kolegą Mantą Varašką. Tai visiškai nestebina, nes abu šie Seimo nariai, nors ir atsidūrė vienoje kompanijoje su A.Valinsko šoumenais, iš esmės neturi su jais nieko bendra. Abu teisininkai, abu dėstė ir dirbo mokslinį darbą Mykolo Romerio universitete, abu politinėje ar visuomeninėje veikloje pradėjo dalyvauti gerokai iki išrenkant į Seimą: V.Kurpuvesas buvo visuomeninės organizacijos Teisingumo instituto direktorius, o M.Varaška nuo 2004-ųjų buvo paeiliui kelių Seimo narių padėjėjas ir galiausiai teisingumo ministro patarėjas. Kai kas jį netgi ministerijos pilkuoju kardinolu vadindavo. Tai rodo, kad abu jie politikoje visiškai neatsitiktiniai asmenys, atitinkantys senbuvio Algimanto Salamakino vardijamus reikalavimus profesionaliems politikams.

Ar tai jau garantija, kad jie bus perrinkti 2012-aisiais? Žinoma, kad ne. Daug kas priklausys nuo jų pačių ir pirmiausia nuo to, ar jiems dar norėsis būti politikais. Mat, “Veido” žiniomis, ne vienas iš naujai išrinktų parlamentarų tarp kolegų reiškė nepasitenkinimą ne tokiais jau dideliais atlyginimais, kaip atrodė žiūrint iš šono. Ypač kai Vyriausybei pradėjus mažinti biudžetą atlyginimus susimažinti teko ir Seimo nariams, o už reprezentacines išlaidas tenka atsiskaityti. Tačiau dėl vieno galima neabejoti: V.Kurpuveso ir M.Varaškos šansai pamėtėjus monetą išvysti iškritusį vytį yra nepalyginti didesni nei kitų šešiolikos šoumenų, įskaitant patį A.Valinską.