Pagal Lietuvos darbo kodeksą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį nenurodydamas darbdaviui motyvų, raštu įspėjęs darbdavį paprastai prieš 14 dienų. Tuo tarpu darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva yra griežtai reglamentuotas: darbdavys savo iniciatyva gali nutraukti darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai darbuotoją iš anksto įspėjęs ir sumokėjęs išeitinę išmoką, kurios dydis priklauso nuo darbo stažo. Su socialiai pažeidžiamais darbuotojais darbo sutartis gali būti nutraukiama tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus (pvz., įmonė likviduojama). Atleidžiant kai kuriuos darbuotojus taikomos papildomos garantijos – nustatoma pirmenybės teisė būti paliktam darbe, taip pat garantijos auginantiems vaikus iki trejų metų, darbuotojų atstovams.

Lietuvos darbo kodeksas (DK) nustato darbuotojams labai plačias garantijas. Tai labai sveikintinas dalykas ekonomiškai klestinčioje valstybėje. Deja, šiandien Lietuva neturi didelių finansinių išteklių, kuriuos galėtų skirti socialinei apsaugai. Todėl manau, kad ir darbo įstatymus reikia koreguoti atsižvelgiant į padėtį darbo rinkoje.

Nemažai DK nuostatų paveldėta iš sovietinės darbo teisės, kai iš esmės egzistavo vienas didelis darbdavys – valstybė, kuri mokėjo darbo užmokestį ir teikė įvairias socialines garantijas. Šiandien turime daug privačių darbdavių, ir tos “paveldėtos” garantijos tenka jiems. Natūralu, kad šiandien nemažai daliai darbdavių sunku įgyvendinti valstybės dalijamas garantijas. Dėl to atsiranda įvairių šešėlinių susitarimų, bandymų išvengti darbo teisinių santykių, kyla konfliktų.

Manau, kad liberalizavus darbo santykius atsirastų daugiau aiškumo ir skaidrumo. Užsienio šalių praktika rodo, kad leidžiant darbuotojams ir darbdaviams patiems (kolektyvinėmis sutartimis) nusistatyti dalį garantijų, valstybė turi daugiau naudos – išplėtotą socialinį dialogą ir geresnį darbuotojų atstovavimą.

Justinas Usonis yra Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros vedėjas