Sovietų okupacijos metu dėl genocido patirtos žalos atlyginimas iš nusikaltimo vykdytojų fiziniams asmenims turi būti reglamentuojamas įstatymu, pirmadienį išaiškino Konstitucinis Teismas.

Įstatymas “Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą” pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai “ta apimtimi, kuria jame nenustatyta, kad dėl genocido žalą patyrę asmenys nevaržomi jokių terminų turi teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą”, sakoma Konstitucinio Teismo pranešime.

“Įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, kadangi jis numato tik asmenų, kurie buvo represuoti okupacinio režimo, pilietinių teisių atkūrimą, tačiau nenumato jų teisės prisiteisti materialinę ir moralinę žalą iš nusikaltimų vykdytojų”, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė teisininkas Dainius Žalimas.

“Konstitucinis Teismas mano, kad įstatyme turi būti nuostatos dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo konkrečiai, kai tos žalos reikalavimas būtų pateiktas nusikaltimų vykdytojams”, – aiškino teisės ekspertas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreipimąsi nagrinėjęs Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad įstatymas “Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo” atitinka Konstituciją, nes jis “buvo skirtas tarpvalstybiniams SSRS okupacijos žalos atlyginimo santykiams reguliuoti, o ne teisei reikalauti, kad genocido nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą”.

“Įstatymas yra skirtas ne individualios atsakomybės tikslams, jis yra skirtas tarpvalstybinei atsakomybei realizuoti – skirtas tam, kad Lietuvos Vyriausybė tinkamai teiktų reikalavimą dėl okupacijos žalos atlyginimo Rusijai”, – sakė D.Žalimas.

Pasak teisininko, už sovietų okupacinio režimo padarytą žalą yra atsakinga ir valstybė, ir fizinis asmuo.

“Vykdytojai taip pat atsako. Iš tiesų už nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, už genocidą yra dviguba atsakomybė ta prasme, kad viena vertus, šitie nusikaltimai yra priskirtini valstybei, kuri juos vykdė, bet ir vykdytojai nėra atleidžiami nuo atsakomybės, nes už nusikalstamo įsakymo vykdymą taip pat reikia atsakyti”, – kalbėjo D.Žalimas.

Anot teisės eksperto, per 20 metų nuteista apie 20 genocido vykdytojų, jie dažnai nebuvo baudžiami realiomis bausmėmis, tačiau tai netrukdo iš jų reikalauti atlyginti patirtą žalą.

Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris tvirtino, kad įstatymo pakeitimai, kad teisės aktas neprieštarautų Konstitucijai, bus inicijuoti.

“Labai greitai tai padarysime. Aš ir Saulius Pečeliūnas registruosime tokią pataisą”, – kalbėjo parlamentaras.