Scanpix

Spalio 15-oji pažymėta istorinio įvykio – Briuselyje pasirašyta sutartis dėl Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (angl. „Gas Interconnection Poland–Lithuania“, GIPL) finansavimo. 295,4 mln. eurų – tai didžiausia kada nors skirta ES parama energetikos infrastruktūros projektams.

 

Austė MERKYTĖ

 

Ypatingas dėmesys Lietuvai

 

Tai, kad sutartis dėl pirmojo Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio pasirašyta susirinkusiai Europos Vadovų Tarybai sprendžiant ypač svarbius Europai migrantų klausimus ir kad renginyje dalyvavo pats Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junkeris, rodo ypatingą šio projekto svarbą.

Pasak Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ valdybos pirmininko energetikos viceministro dr. Aleksandro Spruogio, sutarties pasirašymas visai Europai parodė pavyzdį, kaip rasti sutarimą įgyvendinant tokio aukšto lygio projektus, kad tai būtų naudinga ne tik vienai šaliai, bet visam regionui. Turbūt sunku būtų rasti dar geresnį būdą pristatyti mūsų šalį, nei Briuselyje, sausakimšame nuo užsienio delegacijų ir spaudos atstovų.

Sutarties pasirašymo ceremonijai ypatingos svarbos suteikė ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės dalyvavimas. Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis padės integruoti izoliuotas Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, skatins prekybą gamtinėmis dujomis visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Tai ne tik sustiprins dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, bet ir sudarys sąlygas skaidriai bei sąžiningai konkurencijai, iš kurios naudos turės visi gamtinių dujų vartotojai.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Lenkijos ministrė pirmininkė Ewa Kopacz, Latvijos ministrė pirmininkė Laimduota Straujuma ir Estijos ministras pirmininkas Taavi Roivas.

Sutartį pasirašė Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų operatorių – įmonių „Amber Grid“ ir „Gaz Systems“ bei Europos agentūros INEA („Innovations & Networks Executive Agency“), kuri yra atsakinga už ES paramos administravimą, atstovai. 558 mln. eurų vertės projekto įgyvendinimui skirta 295,4 mln. eurų iš Europos Sąjungos CEF fondo infrastruktūros statybai, o dar anksčiau 10 mln. eurų –  teritorijų planavimo ir projektavimo darbams.

 

Energija turi tarnauti valstybei, o ne atvirkščiai

 

Siekdama energetinės nepriklausomybės Lietuva kelia tikslą sudaryti visiems vartotojams galimybę įsigyti dujų palankiausiomis sąlygomis ir be jokių apribojimų.

„Energija – labai svarbus elementas kiekvienos valstybės ūkyje, turintis ir politinę dimensiją. Tai vienas kertinių elementų kiekvienos šalies ekonomikoje. Kiekvienos valstybės tikslas – tą priklausomybę padaryti patogią patiems sau: kad ne šalis tarnautų energijai, o energija tarnautų visuomenei“, – sako AB „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys.

„Amber Grid“ yra atsakinga už gamtinių dujų perdavimą (gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais) sistemos naudotojams ir gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimą, priežiūrą bei plėtrą.

Siekiama sukurti tokia sistemą, jog vartotojams būtų suteikta galimybė pasirinkti energijos rūšį ir sąlygas, kokiomis jie ją nori naudoti, kad patenkintų savo poreikius, nepaisant to, ar tai būtų nedideli namų ūkiai, ar pramonė. „Tik pasiekę tokį lygį galėtume sakyti, kad išties esame energetiškai nepriklausomi“, – teigia S.Bilys.

Didžiausia Lietuvos bėda dujų sektoriuje iki šiol buvo priklausomybė nuo vieno energijos šaltinio. Pastačius Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, atsirado alternatyva. Antra mūsų šalies bėda, kad nacionalinė rinka yra labai maža. Kaimyninių Baltijos šalių rinkos irgi turi tokių pačių priklausomybės bei panašių rinkos problemų.

„Mažos rinkos nėra patrauklios tiekėjams: kyla kiekių realizacijos, lankstumo bei nemažai kitų rizikų, kurios paprastai didesnės kainos pavidalu perkeliamos ant vartotojų pečių, – mūsų padėtį komentuoja S.Bilys ir siūlo sprendimus: – Reikia sukurti kuo didesnę rinką, sujungiant kaimyninių šalių rinkas, kuri užtikrintų transportavimo ir realizavimo lankstumą, komfortą vartotojams bei skirtingų tiekimo šaltinių galimybes. Tada niekas nebūtų privilegijuotas, ir vartotojams turint galimybę rinktis tiekėjus šiems neliktų būdų piktnaudžiauti savo dominavimu bei priežasčių diktuoti sąlygas. Vartotojams suteikiama pasirinkimo laisvė. Tiekėjams sumažėja verslo rizikos maržos. Tai naudinga abiem pusėms.“

Pasak pašnekovo, pastaraisiais metais pasaulyje energetikos sritis pasikeitė. Bendravimas tarp tiekėjų ir vartotojų vyksta ne tiekėjų diktato, o vartotojų poreikių tenkinimo kryptimi. Bendrovės „Amber Grid“ veikla į tai ir nukreipta.

„Kietieji“ projektai įgyvendinami

Infrastruktūra energetinei Lietuvos nepriklausomybei pasiekti kuriama: pastatytas SGD terminalas, tiesiamos dujų ir elektros jungtys. Ypač reikšmingas žingsnis, padėsiantis Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims apsirūpinti dujomis iš alternatyvaus šaltinio, – spalio 2 d. baigta naujo dujotiekio iš Klaipėdos į Kuršėnus statyba.

Vos per metus per Klaipėdos, Plungės, Telšių, Rietavo ir Šiaulių rajonų savivaldybes buvo nutiesta 110 kilometrų ilgio, 800 mm skersmens antra dujotiekio gija, kuri sukūrė pakankamus pajėgumus transportuoti dujas iš SGD terminalo Klaipėdoje vartotojams Lietuvoje ir į kitas Baltijos šalis. Iki šiol esamos dujotiekio gijos skersmuo atkarpoje nuo Klaipėdos iki Kuršėnų buvo 300 mm, todėl dujų perdavimo sistema galėjo priimti tik iki 40 proc. dujų kiekio, kurį SGD terminalas galėtų tiekti per parą.

„Nuo šiol SGD terminalas yra visiškai integruotas į mūsų šalies gamtinių dujų perdavimo sistemą, jo pajėgumai leidžia patenkinti ne tik Lietuvos, bet ir daugiau nei 80 proc. Baltijos šalių metinio gamtinių dujų poreikio“, – sako S.Bilys.

Šio projekto svarbą ne tik Lietuvai, bet ir Baltijos šalių regionui įrodo tai, kad Europos Komisija skyrė iki 27,6 mln. eurų finansinę paramą statybos darbams finansuoti. Be to, 2014 m. dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai statybos finansavimo paraiška buvo pateikta pati pirmoji tarp visų 68 Europos Sąjungos bendro intereso projektų paraiškų. Ir tai yra pirmasis Europoje įgyvendintas dujų sektoriaus bendro intereso projektas.

Planuojama sukurti bendrą teisinę bazę

Energetikos specialistai neslepia, kad laukia dar daug darbų įgyvendinant vadinamuosius minkštuosius projektus. Tai teisinės bazės, kuri sudarytų sąlygas lanksčiai prekybai tarp Baltijos jūros regiono valstybių ir panaikintų įvairius dabar egzistuojančius prekybos barjerus, sukūrimas. Kitas etapas – regioninės rinkos plėtra Rytų Baltijos regione ir jos įjungimas į bendrą ES rinką.

Šiandien susiduriama su problema, kad kiekvienas tiekėjas, pardavinėjantis dujas Lietuvoje, moka tam tikro tarifo mokestį už transportavimą. Jei jis nori dujas transportuoti iš Lietuvos į Estiją, turi sumokėti už transportavimą per visą Latvijos teritoriją ir dar už transportavimą per Estiją. Suprantama, kad toks daugkartinis apmokestinimas nepatrauklus tiekėjams ir brangina dujas galutiniam vartotojui.

„Siekiame, kad į Baltijos šalių teritoriją tiekiamos dujos būtų apmokestinamos vieną kartą ir be jokių tarifinių barjerų keliautų po visą regioną, priklausomai tik nuo poreikio. Kai nebeliks tarpinių mokėjimų, tai palengvins dujų mainus ir leis efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą. Planuojama, kad sklandžiai be barjerų ir tarpinių mokėjimų veikiančią dujų transportavimo sistemą turėsime 2020 m.“, – prognozuoja „Amber Grid“ vadovas.

Suvienodintam teisynui rengti pasitelkta įtakinga Baltijos regiono energetinio bendradarbiavimo organizacija BASREC („Baltic Sea Region Energy Cooperation“), kurios užsakymu jau atliekama galimybių studija apie regioninės rinkos plėtojimą Rytų Baltijos regione ir jos įjungimą į bendrą ES rinką. 2015 m. pirmąjį pusmetį atliktas potencialių galimybių studijos rengėjų pateiktų pasiūlymų vertinimas ir BASREC vykdomasis komitetas išrinkto nugalėtoją. Numatoma, kad preliminarūs studijos rezultatai bus žinomi 2015 m. pabaigoje.

„Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis 2019 m. pabaigoje bus baigta. Ji sujungs veikiančią Baltijos šalių rinką su ES rinka. Iki 2020 m. sukursime bendrą Baltijos jūros šalių dujų transportavimo teisinę bazę. Tai visų mūsų vartotojų problemų sprendimas, o ne atskirų šalių. Atsiras laisvė pasirinkti tiekėją pagal vartotojų nustatytas sąlygas. Pradings baimė ir dėl nenutrūkstamo dujų tiekimo, nes vienam tiekėjui pasitraukus galėsime dujas pirkti iš bet kurio kito tiekėjo konkurencinga kaina. Bet koks vieno ar kito tiekėjo juridiškai nepagrįstas grasinimas imtis kokių nors sankcijų taps nebeaktualus, – dujų sektoriaus strategiją brėžia „Amber Grid“ valdybos pirmininkas energetikos viceministras A.Spruogis ir priduria: – Visų šių gamtinių dujų sektoriuje įgyvendinamų projektų, siūlomų naujovių ir pakeitimų pagrindinis tikslas – sudaryti prielaidas dujų kainoms mažinti, ir tai ateityje turėtų pajusti kiekvienas dujų vartotojas Lietuvoje.“