Spartaus vidaus vartojimo atsigavimo dar ir kitąmet sunku tikėtis, teigia analitikai.

Tačiau “Danske” banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad ypatingos rizikos, galinčios pakeisti atsigavimo kryptį, nėra.

“Išorinė aplinka mums palanki ir leidžia jaustis tvirtai, dauguma pagrindinių prekybos partnerių sparčiai atsigauna -Vokietija, Lenkija, Šiaurės šalys, Rusija. Tačiau mūsų ekonomika turi būti dar labiau priklausoma nuo eksporto, tik taip galėtume siekti didesnių ekonomikos augimo tempų”, – “Verslo žinioms” sakė V.Klyvienė.

“DnB Nord” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis prognozavo, kad džiugus turėtų būti ir ketvirtasis šių metų ketvirtis: “Jis bus geresnis nei antrasis ir trečiasis, ūkis turės aiškų pliusą. Kiti metai taip pat gali būti geresni negu optimistiškiausios prognozės, jei mums svarbiose rinkose ekonomika toliau augs”.

Tačiau R.Rudzkis nemano, kad eksportas ir toliau kils dviženkliais procentiniais šuoliais.

“Kitąmet eksportas nebus toks pat stiprus lokomotyvas kaip šiemet. Tolesnis jo augimas glaudžiai susijęs su investicijomis, ir tai keblu, nes įmonės investavo mažai”, – pažymėjo R.Rudzkis.

V.Klyvienė teigė, jog matomas aiškus atotrūkis tarp to, ko reikia darbdaviams, ir to, ką galima rasti “bedarbių masėje”.

“Įmonėms reikia aukštesnės kvalifikacijos žmonių, tačiau jų rasti sunku arba nesulaukiama visiškai. Toks nedarbas gali tapti ilgalaikis, nes visiškai neaišku, kaip perkvalifikuoti daugumą bedarbių, atėjusių iš statybų sektoriaus. Matyt, perkvalifikavimo procesas nėra toks, koks turėtų būti, galbūt esama rimtų Darbo biržos veiklos trūkumų. Šias problemas būtina spręsti kuo greičiau, juolab kad tam skiriamos didžiulės ES paramos lėšos”, – sakė V.Klyvienė.