"Veido" archyvas

Prasidėjus krizei, nuo 2008 m. pabaigos, draudimo rinka Lietuvoje traukėsi. Jau ir taip buvusi ganėtinai atsilikusi, ji dar labiau atsiliko nuo Vakarų Europos šalių. Apie tai, kokių pokyčių sulauksime iki 2020 m., kalbamės su Draudimo priežiūros komisijos pirmininku Mindaugu Šalčiumi.

VEIDAS: Kaip Lietuvos draudimo rinka pasikeitė per pastarąjį dvidešimtmetį?

M.Š.: Pastebimi ryškūs ir kokybiniai, ir kiekybiniai pokyčiai. Pasirašoma keliasdešimt kartų daugiau draudimo sutarčių, taip pat pasikeitė požiūris į klientą, pakito verslo etika. Atkūrus nepriklausomybę turėjome išgyventi laukinio kapitalizmo etapą. Tuo metu rinkoje buvo daug atsitiktinių žaidėjų, kurie tikėjosi lengvai susirinkti draudimo įmokas, o tuos pinigus investuoti kitur. Šiandien daugelis bendrovių yra užsienio kapitalo, todėl draudimo rinka – stabili ir patikima. Tiesa, ji dar menkai išplėtota. 2006–2007 m. rinka kasmet augo po 30 proc., o 2009 m. ketvirtadaliu susitraukė. Šiemet padėtis stabilizavosi.

VEIDAS: Kaip mes atrodome Vakarų Europos valstybių kontekste?

M.Š.: Lietuvoje draudimo tankis (vienam gyventojui tenkanti įmokų dalis) praėjusiais metais siekė 472 Lt. Vakarų Europos valstybėse vidutiniškai tai yra dešimtkart daugiau – per 4000 Lt. Pagal draudimo skvarbą, kuri apskaičiuojama visų draudimo įmokų sumą dalijant iš BVP, Lietuva yra viena paskutinių Europos Sąjungoje. Visoje Europoje draudimo skvarbos vidurkis siekia maždaug 7 proc., o pas mus – 1,6 proc. Šie skaičiai rodo, kad turime potencialą vystytis ir stipriai plėstis.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kada draudimo rinka Lietuvoje pradės augti?

M.Š.: Spartus draudimo rinkos augimas – neišvengiamas. Tačiau tai priklausys nuo ekonomikos augimo. Bendros ekonominės tendencijos stipriai veikia draudimo rinką. Ar populiarės, pavyzdžiui, privatūs sveikatos draudimo fondai, priklausys nuo to, kokį Vyriausybė priims sprendimą dėl sveikatos draudimo sistemos finansavimo.

VEIDAS: Ar draudimo rinkos plėtrai turės įtakos vartotojų sąmoningumas, požiūris į draudikų siūlomas paslaugas?

M.Š.: Vartotojų elgseną itin stipriai pakeitė vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimas, kurį jau dešimt metų privaloma įsigyti. Nors daugelis žmonių piktinosi, kad turės mokėti įmokas, nesuprato, kodėl tai yra būtina, o dabar jau niekas neįsivaizduoja, kad eismo įvykio metu patirtus nuostolius atlygintų ne draudimo bendrovė. Keičiasi žmonių požiūris į visas draudimo rūšis. Suvokiama, kad drausti turtą, sveikatą svarbu ne todėl, kad gautum naudos, o kad draudimas – saugumo ir stabilumo garantas.

VEIDAS: Kaip manote, ar praėjusios vasaros pabaigoje Lietuvoje praūžęs škvalas ir pavasario potvynis paskatins žmones drausti turtą?

M.Š.: Padengti šių dviejų stichinių nelaimių žalai draudimo bendrovės išmokėjo tik apie 10 mln. Lt draudimo išmokų, nors nuostoliai buvo tikrai didesni. Ateityje daugiau žmonių rinksis draudimus, kompensuojančius gamtos padarytą žalą. Kartu populiarės pasėlių draudimas, nors kol kas nelabai aktyviai tuo domimasi.

VEIDAS: Jūsų nuomone, kokios dar draudimo rūšys po dešimties metų bus populiarios?

M.Š.: Vis daugiau žmonių drausis transporto priemonių draudimu (kasko). Rinksis ne investicinį gyvybės draudimą, kuriuo siekiama sukaupti didesnę kapitalo dalį ateičiai, bet gyvybės rizikos draudimą. Nors investicinis gyvybės draudimas patrauklus, kad galima uždirbti, tačiau yra ir didelė rizika patirti nuostolių. Tad žmonėms bus svarbiau užsitikrinti tam tikrą stabilumą šeimos maitintojo netekimo atveju, kurį garantuoja gyvybės rizikos draudimas. Taip pat populiarės bendrosios civilinės atsakomybės draudimas, kurio išmokos padengia, pavyzdžiui, kaimynui padarytus nuostolius trūkus buto vamzdžiams. Mat šiuo draudimu apdraudžiama veiklos civilinė atsakomybė ir įvykus nelaimei atlyginama žala, padaryta kitų asmenų turtui, sveikatai ir negautos pajamos. Daugės ir profesinės civilinės atsakomybės draudimų, kurie atlygina, pavyzdžiui, įmonės darbuotojų padarytą žalą klientams arba patirtus nuostolius dėl netinkamų bendrovės vadovo sprendimų.

VEIDAS: Draudimo rinkoje šiuo metu yra apie dešimt stiprių kompanijų, konkurencija didelė. Kiek jų liks 2020 m.?

M.Š.: Šiuo metu 40 proc. rinkos priklauso užsienio kapitalo bendrovėms. Tik tris įmones galima identifikuoti kaip nacionalines. Tai “Bonum Publicum”, “Lamantinas” ir “Industrijos garantas”. Ateityje taip pat daugelis lietuviškų draudimo įmonių bus užsienio bendrovių padaliniai. Jų galimybės didesnės, todėl rinkoje užtikrinamas finansinis stabilumas. Daugiau žaidėjų draudimo rinkoje, nei šiandien yra, nebus. Atvirkščiai, įmonės gali jungtis.