Specialistų kvalifikacijos žemėlapis turėtų informuoti apie specialistų poreikį ir jų galimybes darbo rinkoje. Tačiau kol remiantis tokiu įrankiu bus galima prognozuoti paklausių profesijų panoramą, praeis dar keleri metai.

Gabija Sabaliauskaitė

Vis dėlto jau matyti kelios sėkmės prielaidos, leidžiančios rasti gerai atlyginamą darbą, baigus konkrečius mokslus, ar bent nusiimti rožinius akinius. Tokių vilčių teikia pirminė specialistų kvalifikacijos žemėlapio analizė.

Mokslo ir studijų analizės ir stebėsenos centras (MOSTA), naudodamasis „Sodros“ duomenimis, neseniai atliko pirmąją kvalifikacijos žemėlapio analizę ir ištyrė 2013 m. absolventų, kurie baigė šalies aukštąsias ir profesines mokyklas, darbo istoriją.

Kaip tikina MOSTA specialistai, kol kas negalima sakyti, kad pirminės analizės duomenys yra patikimos išvados ar nuolatinės tendencijos. Tai greičiau vienų metų absolventų laidos „nuotrauka“, kol kas neiliustruojanti bendro vaizdo.

Vis dėlto darbo rinkos ekspertai mano, kad kai kurie MOSTA teiginiai, pavyzdžiui, kurių paklausių profesijų absolventai patyrė sėkmę darbo rinkoje po studijų baigimo, arba kad esama ir tokių, kurių sėkmė lauka be studijų, arba kad kolegijos absolventas lengvai neužsivilks teisininko mantijos, – toli gražu ne pirmo šviežumo darbo rinkos naujienos, ir jos veikia anaiptol ne vien pastarųjų metų absolventų laidą.

MOSTA direktorės pavaduotoja Laura Stračinskienė aiškina, kad skirtingose pakopose – bakalauro ir magistrantūros studijų – išryškėja ir skirtingos profesijos, kurių absolventams sekėsi įsidarbinti ir gauti didesnį nei vidutinį atlyginimą (2013 m. tai sudarė 2231,7 Lt). Tokių skirtumų esama ir tarp kolegijų bei universitetų absolventų.

Tačiau, kaip parodė analizė, yra profesijų, kurių atstovams nelabai svarbu, ką baigti – universitetą ar kolegiją, įgyti bakalauro ar magistro laipsnį. Tiek kolegijų absolventai, tiek universitetų magistrai, baigę kompiuterijos ir transporto paslaugų srities studijas, patenka į „žaliąją zoną“, kuri palanki įsidarbinimui. Pavyzdžiui, 2013 m. baigusieji kompiuterijos, transporto paslaugų studijas kolegijose uždirbo per 2,4 tūkst. Lt, universitetiniai kompiuterijos bakalaurai – apie 2,8 tūkst. Lt, magistrai – 4,8 tūkst. Lt.

Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, informacinių technologijų (IT) ir transporto paslaugų specialistai (ypač logistikos vadybininkai ir tarptautinio krovinių veržimo transporto priemonių vairuotojai) tarp paklausiausių profesijų matomi jau kelerius metus.

Transporto paslaugų specialistai darbo rinkoje yra paklausūs. Kad toks pirminės specialistų kvalifikacijos žemėlapio signalas neklaidingas, neabejoja ir personalo paieškos bei atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius, bet, pasak jo, nors įsidarbinti palyginti nesunku, pozicijos šiame sektoriuje greitai kinta. Jis aiškina, kad specialistų poreikį lemia ir transporto, logistikos sektoriaus šalyje svarba – ekspedicinių, logistikos įmonių Lietuvoje gausu, todėl specialistai paklausūs. Šioms įmonėms reikia ir praktikantų, dalis jų lieka nuolatiniam darbui, tik nebūtinai iškart dirba, pavyzdžiui, vadybininko darbą, kuris tiesiogiai susijęs su transporto paslaugomis.

„Pavyzdžiui, ekspeditoriaus pozicija Lietuvos darbo rinkoje gana nepastovi. Šie žmonės, priešingai nei, tarkime, auditoriai, dešimtmetį toje pačioje įmonėje nedirba. Dažna kaita susijusi ir su rinkų nepastovumu. Pavyzdžiui, pokyčiai Rusijos, Ukrainos rinkose, su kuriomis tiesiogiai susijusi kone kiekviena transporto sektoriuje dirbanti Lietuvos įmonė, irgi lemia tai, kad įsidarbinti palyginti nesunku, bet darbo vieta nėra itin pastovi“, – komentuoja K.Blaževičius ir priduria, kad transporto specialistams pranašumo suteikia ne tik tiesiogiai su jų darbu susijęs diplomas, bet ir kelių užsienio kalbų mokėjimas.

Žinoma, tokiais papildomais gebėjimais labiau pasižymi ne ką tik mokslus baigę ir į darbo rinką siekiantys įsilieti absolventai, bet ilgamečiai transporto sektoriaus darbuotojai.

Transporto įmonės „Finėjas“ personalo grupės vadovė Jolanta Zamorskienė patvirtina, kad užsienio kalbų mokėjimas – kone svarbiausias reikalavimas darbuotojams: būtina kalbėti rusų kalba ir bent viena kita – vokiečių ar anglų. „Ne paslaptis, kad lietuvių vairuotojų rinkoje trūksta, taigi samdome vairuotojus iš trečiųjų šalių, todėl rusų kalba būtina, – paaiškina J.Zamorskienė. – Svarbiausia, kad jauni darbuotojai patys žinotų, ko nori, ir turėtų aukštąjį išsilavinimą – būtų baigę transporto inžinerijos arba transporto vadybos studijas.“

Ji pabrėžia, kad esant transporto paslaugų specialistų paklausai įmonė įdarbina ir jaunus, patirties neturinčius specialistus, ir dar besimokančius, bet galinčius dirbti visą darbo dieną. Vis dėlto, jei susidaro kandidatų pasiūla, pasak J.Zamorskienės, pasirenkami darbuotojai, baigę universitetą, tačiau kolegijų absolventai esą toli gražu „nenurašomi“. „Dažnas jaunuolis nežino, ko nori, tačiau nori gerokai daugiau – atsakingų pareigų, didelio atlyginimo, nors dar nežino, kas su kuo valgoma“, – apie perdėtus ką tik aukštąsias mokyklas baigusių absolventų lūkesčius kalba įmonės „Finėjas“ atstovė.

Vis dėlto, nors darbą rado ir didesnį nei vidutinį atlyginimą gavo mažiau nei trečdalis (28 proc.) magistrų ir mažiau nei pusė (45 proc.) kolegijų transporto paslaugų absolventų, jie dirbo pagal darbdavio nurodytą kvalifikacijos lygį.

„Mažiausiai universitetinio išsilavinimo reikia transporto paslaugų srityje. Nors ši sritis ir tarp kolegijų absolventų, ir tarp magistrų pasižymi didžiausiu darbo užmokesčiu. Gali būti ir taip, kad darbdavys nori, jog darbuotojas turėtų universitetinį išsilavinimą, bet kai nurodo to darbuotojo funkcijas (pagal pernai įsigaliojusį Lietuvos profesijų klasifikatorių), jos apima žemesnę klasifikatoriaus kategoriją ir yra priskiriamos koleginiam išsilavinimui“, – komentuoja MOSTA direktorės pavaduotoja I.Stračinskienė.

Kodėl tik trečdalis 2013 m. transporto paslaugų srities magistrų panaudojo savo išsilavinimą? K.Blaževičius aiškina, kad nereikia įsivaizduoti, jog jauni specialistai iškart pradeda dirbti vadybininkais, ekspeditoriais. Pasak jo, transporto paslaugos apima daugiau bendresnių sričių: tai vadyba, pardavimas, logistika, sandėliavimas. Taigi nauji darbuotojai pirmiausia užsiima techniniu darbu ir popierizmu, o vėliau, pasimokę iš kolegų, tampa vadybininkais.

„Indigroup“ vadovas svarsto, kad, matyt, būtų naivu tikėtis, jog ką tik kolegiją baigęs žmogus gali tapti atsakingu už visą Rusijos rinką ir organizuoti stambius sudėtingus pervežimus. „Vadybininku iškart jis netaps, tačiau įsidarbinti galima greitai, tik dažniau tai bus pagalbinis, asistuojamasis darbas, o ne iškart aukštos pareigos“, – aiškina K.Blaževičius.

Transporto bendrovės „Finėjas“ atstovė patvirtina, kad daugelis jaunų darbuotojų karjerą įmonėje pradeda nuo transporto vadybininko asistento, tampa vadybininko mokiniais, ilgainiui – vadybininkais, tačiau pareigas, nuo kurių įmonėje startuoja jauni darbuotojai, lemia ir jų asmeninės savybės.

O štai kompiuterija, kurios didžioji dalis ir kolegijų, ir universitetų absolventų dirbo pagal kvalifikacinį laipsnį – 76 proc. kolegijų, 81 proc. universitetų bakalauro ir 91 proc. magistrantūros absolventų, visose pakopose buvo žymima kaip „žalioji zona“. Šios srities absolventai galėjo džiaugtis ir geru įsidarbinimu, ir didesniu nei vidutinis atlyginimu. Nieko nuostabaus, kad bene perspektyviausia jau kelerius metus karūnuojama IT sritis įsileidžia ir kolegijų, ir universitetų absolventus.

K.Blaževičius sako, kad šiems specialistams kelerių metų darbo patirtis geroje šios srities įmonėje ieškant darbo dažnai praverčia labiau nei keleri metai, praleisti bakalauro ar magistrantūros studijose. Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacijos „Infobalt“ duomenimis, 50 proc. studentų „nubyrėjimas“ studijuojant būdingas ir kolegijoms, ir universitetams.

IT įmonės „NFQ grupė“ direktorius Paulius Insoda sako, kad nėra didelio skirtumo tarp kolegijų ir universitetų absolventų atlyginimų. Pagrindų esą išmokstama visur, o mažus skirtumus gali lemti nebent dėstytojai. Vis dėlto, P.Insodos nuomone, dažnas teiginys, kad IT specialistas gali dirbti ir be diplomo, yra šiek tiek perdėtas.

„Teoriškai mums iš darbuotojo diplomo nereikia, tačiau savamokslių problema – teorinių pagrindų ir komandinio darbo įgūdžių trūkumas. Be diplomo gyventi galima, bet tiems, kurie baigė mokslus, yra lengviau. Žinoma, jei diplomas gaunamas tik dėl „popieriaus“, niekas nepadės, tačiau aukštoji mokykla suteikia pagrindų. Aišku, vien tų pagrindų neužtenka, bet kai jų nėra, irgi negerai“, – komentuoja inovatyvios įmonės vadovas.

„NFQ grupė“ turi ir praktikai įgyti skirtą akademiją, kurioje „savamoksliai“ gilina žinias, perkvalifikuojami ir kitų specialybių atstovai. P.Insoda priduria, kad „NFQ grupėje“ netrūksta gabių programuotojų, gaunančių solidžius atlyginimus, kurie jau dirbdami neakivaizdžiai baigė universitetus.

„Be to, jų darbo grafikas lankstus – galima dirbti po studijų. IT yra sritis, kurioje nuotolinio darbo galimybės itin didelės. Šiems specialistams nereikia bendrauti su klientais tiesiogiai, kai kurias užduotis jie atlieka internetu, o vėliau kiti specialistai „online“ gali pakomentuoti jų įgyvendinimą. Todėl Lietuvoje pilna žmonių, kurie iš namų dirba Australijos įmonėms, dukart per metus nuskrisdami į tą šalį susitikti su vadovais“, – pasakoja „Indigroup“ vadovas.

Kaip parodė MOSTA analizė, integracija į darbo rinką apkarto teisės studijas kolegijose baigusiems absolventams. MOSTA atstovė L.Stračinskienė pabrėžia, kad kolegijų parengtų teisininkų įsidarbinimas buvo mažesnis nei Lietuvos užimtumo lygis, o tie, kuriems pavyko integruotis į darbo rinką, gavo mažesnį nei vidutinį atlyginimą.

MOSTA duomenimis, kolegijų teisės absolventai atsidūrė „raudonojoje zonoje“, kuri reiškia, kad įsidarbinti sunku: tik 41 proc. dirbo pagal kvalifikacinį lygį, o jų atlyginimas kreivėje nesiekė 1,4 tūkst. Lt ribos.

„Tai tolesnio tyrimo tema, – sako L.Stračinskienė. – Verta detaliau patyrinėti, kaip po studijų baigimo sekasi kolegijų teisės absolventams: galbūt darbo rinka juos kitaip vertina, galbūt rinkoje yra pakankamai magistro laipsnį turinčių teisininkų. Kol kas negalime atsakyti į klausimą, kodėl taip įvyko, nes šie duomenys – tik vienų metų.“

Viena vertus, teisininkų profesijos reguliuojamos valstybės, o iš siekiančiųjų pakliūti į kai kurias teisininkų gildijas įstatymas reikalauja magistro kvalifikacinio laipsnio. Kita vertus, net jei dėliotume paprastesnį scenarijų – konsultacinių paslaugų teikimą ar įmonių teisininkų pozicijas, pirmieji pretendentai užimti šias vietas yra universitetų absolventai, baigę vientisąsias teisės studijas ar atskirai įgiję magistro laipsnį. O tokių Lietuvos darbo rinkoje tikrai netrūksta.

Personalo paieškos ir atrankos ekspertas K.Blaževičius patvirtina, kad su panašiais sunkumais kolegijų parengti teisininkai susiduria nebe pirmus metus, o teisinių darbų pasiūla jiems ypač ribota. Ekspertas perspėja, jog studijuojantieji teisę kolegijose turi nusiteikti, kad anksčiau ar vėliau bakalauro laipsnį turės įgyti universitete. Priešingu atveju perspektyvos nekokios.

K.Blaževčius pastebi, kad teisininkų perpildytoje rinkoje gerų šios srities specialistų pasirinkimas vis tiek nėra didelis, tačiau į gerųjų teisininkų titulą kolegijų absolventai nepretenduoja. Pasak jo, natūralu, kad net ir konsultacijoms baziniais klausimais darbdavys rinksis tą žmogų, kuris mokėsi universitete ir jo studijos buvo išsamesnės.

„Aš manau, kad studijuojantieji teisę kolegijose tai supranta, – svarsto „Indigroup“ vadovas. – Lemiamas veiksnys yra jų tikslas: jei žmogus nori siekti aukštų pozicijų, galbūt jam reikės perlaikyti egzaminus, kad galėtų įstoti į universitetą. Vis dėlto, siekiant tų aukštų pozicijų, kolegija gyvenimo aprašyme tikrai nėra teigiamas dalykas. Ko gero, kolegijų teisės studentų svajonė tikrai nebuvo teisė, greičiau vienas iš likusių variantų. Atvirai sakant, retas žmogus, baigęs neuniversitetines teisės studijas, savo ateitį sieja su aukščiausiomis pozicijomis šioje srityje. Galbūt jis gali dirbti asistentu, vėliau baigti išlyginamąsias studijas, bet iš pradžių jo kelias bus tikrai sudėtingas.“

MOSTA duomenimis, 2013 m. teisę kolegijose baigė 586 absolventai (kartu su universitetų bakalaurais ir magistrais – 2339), o LDB užsiregistravo daugiau nei trečdalis – 244 absolventai, iš kurių padedant LDB sėkmingai įsidarbino 148.

Kaip pasakoja MOSTA atstovė, gerokai didesnė arba didžiausia yra švietimo sričių grupė, kurių absolventai pasižymėjo geru įsidarbinimu, bet mažesniu nei vidutinis darbo užmokesčiu. Vadinkime tai „geltonąja zona“.

Tarp universitetų bakalauro absolventų iki 2 tūkst. Lt uždirbo architektūros ir statybos, meno, sveikatos priežiūros, mokytojų rengimo ir pedagogikos, matematikos ir statistikos, socialinių paslaugų, fizinių mokslų ir kt. švietimo sričių absolventai. Tarp kolegijų absolventų „geltona šviesa“ ir iki 2 tūkst. siekiantis atlyginimas užsidegė sveikatos priežiūros, meno, mokytojų rengimo ir pedagogikos, veterinarijos ir kt. švietimo sričių absolventams.

MOSTA atlikta pirminė specialistų kvalifikacijos žemėlapio analizė reabilitavo ir magistrantūros studijų poreikį. Magistrantūros absolventų „žalioje zonoje“ matyti ir kur kas daugiau švietimo sričių: pagal gerą įsidarbinimą ir didesnį nei vidutinį atlyginimą joje rikiuojasi saugos paslaugos, architektūra ir statyba, matematika ir statistika, verslas ir administravimas, inžinerija ir inžinerinės profesijos, fiziniai mokslai, aplinkosauga.

„Pirmosios tendencijos parodė, kad visų magistrantūros ir vientisųjų studijų absolventai, integravęsi į darbo rinką, pasižymi geru įsidarbinimu ir atlyginimu. Bakalaurų atlyginimai šiek tiek mažesni, bet čia yra išlygų: dalis bakalaurų tęsia studijas magistrantūroje, dalis dirba studijuodami. Taigi šiame etape negalime pasakyti, kad bakalauro studijų absolventai uždirba mažiau už magistrus“, – apibendrina MOSTA direktorės pavaduotoja L.Stračinskienė.