"Veido" archyvas

Jei tvarka nepasikeis, jau po penkerių metų Lietuvoje katastrofiškai trūks trenerių, nes, tarkime, šiemet LKKA nesulaukė nė vieno studento, norinčio tapti plaukimo, rankinio, tinklinio ar kitų sporto šakų treneriu

Sportininkai ir sporto specialistai sunerimę: jų vertinimu, Švietimo ir mokslo ministerijos priimta mokslo bei studijų reforma po kelerių metų Lietuvą gali palikti be geriausių valstybės ambasadorių – trenerių ir sportininkų.

Šiuo metu pagrindinė šalies sporto specialistų kalvė Lietuvos kūno kultūros akademija rengia 32 sporto šakų specialistus bei trenerius, tačiau įvykdžius mokslo ir studijų reformą studentai pasirinko vos penkių sporto šakų programas.

Būsimiesiems treneriams pavyko gauti tik 25 valstybės finansuojamus krepšelius, todėl po ketverių metų Lietuvos kūno kultūros akademiją (LKKA) baigs vos kelių sporto šakų absolventai.

“Iš 32 sporto šakų šiuo metu tik penkiose susidarė normalios grupės – po 7–10 studentų. Dar keturiose sporto šakose turime po vieną ar du studentus”, – “Veidui” paaiškino LKKA rektorius prof. Albertas Skurvydas.

Pasak profesoriaus, daugelis nuo mažų dienų sportuojančių jaunuolių savo ateitį siejo su LKKA ir noriai rinkosi treniravimo sistemų studijas, tačiau dėl valstybės finansuojamų krepšelių turėjo konkuruoti su biofizikais, genetikais ir biologais.

“Tas jaunuolis, kuris nuo mažų dienų labai daug laiko skyrė sportui ir žinojo, kad nori stoti į mūsų akademiją, per trumpą laiką nesugebės pakelti savo mokymosi pažangumo tiek, kad galėtų konkuruoti su būsimuoju genetikos ar biofizikos specialistu”, – pabrėžia A.Skurvydas.

Dirbti treneriu nenaudinga?

Apskaičiavę, kad ketverių metų trukmės trenerio specialybės studijos atsipirks negreitai, jaunuoliai renkasi kitas, perspektyvesnes studijų programas. Šiais metais LKKA nesulaukė nė vieno studento, norinčio tapti plaukimo, rankinio, tinklinio bei kitų sporto šakų treneriu.

Tuo tarpu Lietuvos sporto visuomenė jau dabar skambina pavojaus varpais dėl trenerių ir sporto specialistų trūkumo. Niūriausiomis prognozėmis, po dešimtmečio kvalifikuotų trenerių gali likti vienetai. Mat į valstybės finansuojamas vietas nepatekę jaunuoliai už treniravimo sistemų studijas nesiryžta pakloti po 11 tūkst. Lt per metus.

“Trenerių stygių akivaizdžiai jaučiame, tačiau problema yra dar gilesnė. Baigęs studijas pirmuosius kelerius metus jaunas treneris uždirba tik apie 800 Lt. Tai pinigų suma, iš kurios nebeišgyvensi, – teigia Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Edis Urbanavičius. – Taigi studijų kaina labai didelė, o atlyginimas už darbą nepagrįstai menkas”.

Jam antrina ir Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentas bei Trenerių tarybos pirmininkas Algimantas Juozaitis. Pasak ilgamečio Lietuvos rinktinės trenerio, rajonuose specialistų trūksta jau ne vienus metus, o apie ateitį baisu net pagalvoti.

“Lietuva ir taip turi labai mažai baseinų, bet ir veikiančiuose specialistų labai trūksta. Štai Ukmergė jau senokai nebeišaugina jokių talentų, nes neturi kvalifikuoto trenerio, bent kelių specialistų reikia ir Šalčininkuose. Šiuo metu statomas baseinas Radviliškyje. Jį atidarius reikės bent aštuonių plaukimo trenerių, tačiau kas jais dirbs – neaišku”, – tvirtina A.Juozaitis.

Jo žiniomis, dabar daug kur treneriais dirba nekvalifikuoti specialistai, kūno kultūros mokytojai. “Iš pradžių galima išsiversti ir su jais, tačiau kai jaunuolis pasiekia aukštesnį lygį, su juo turi dirbti specialistas, o ne mokytojas, – sakė A.Juozaitis. – Švietimo ir mokslo ministerija turėtų perskirstyti krepšelių skaičių. Dabar jie paskirstomi labai nepraktiškai, o nuo to labai stipriai nukenčia sportas. Jeigu nebus trenerių, neturėsime ir šalį garsinančių sportininkų”.

Priminsime, kad šiemet LKKA plaukimo studijų programas norėjo rinktis per 15 jaunuolių, tačiau nepatekę į valstybės finansuojamas vietas susimokėti už mokslą iš savo kišenės jie neišgalėjo.

Išeitis – atskiras krepšelis sportui

“Apmaudu, kad atskirus krepšelius gauna muzikantai ir dailininkai, o sporto specialistai – ne. Dėl krepšinio ir futbolo trenerių trūkumo problemų ateityje gal ir nebus, bet dėl visų kitų sporto šakų specialistų jų tikrai turėsime. Nes tų trenerių tiesiog nebus. Ir tada prasidės kaltųjų paieška. Bet juk klaidingus sprendimus galima pakeisti šiandien, tada po penkerių metų neatsidursime aklavietėje”, – dėsto A.Skurvydas.

Pasak LKKA rektoriaus, ateityje norint išvengti sporto trenerių ir specialistų stygiaus reikėtų atskirą studijų krepšelį skirti ir sporto krypčiai. “Tuomet į visus Lietuvos universitetus stojantieji būsimieji kūno kultūros mokytojai, treneriai ir taikomosios fizinės veiklos specialistai konkuruotų tarpusavyje. Ir per metus parengtume tiek specialistų, kiek Lietuvai reikia, o ne nulį”, – neabejoja rektorius.