Politikai aiškinasi dviprasmišką padėtį dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus įgaliojimų – ar išrinkus naują LRT tarybos pirmininką jis privalo atsistatydinti, ar ne.

LRT susidariusią padėtį ketvirtadienį svarstė valdančioji Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija, rašo “Lietuvos žinios”.

Daliai frakcijos narių naująjį pirmininką išsirinkusios LRT tarybos pozicija neskelbti konkurso nacionalinio transliuotojo vadovo pareigoms eiti atrodo nepagrįsta. Todėl TS-LKD frakcija kreipėsi į Seimo teisininkus, kad šie išaiškintų LRT įstatymo nuostatas.

LRT įstatymo 10 straipsnis įpareigoja ne vėliau kaip per 15 dienų po tarybos pirmininko išrinkimo skelbti konkursą į LRT vadovo postą. Praėjusią savaitę LRT tarybos pirmininku tapęs Dainius Radzevičius kreipėsi į LRT administracinę komisiją, kuri patikino, esą to daryti nereikia, nes pačios tarybos įgaliojimai nebuvo nutrūkę. Gavęs tokias išvadas, D.Radzevičius raštu apklausė kitus tarybos narius. Dauguma jų pritarė, kad minėtas konkursas neturi būti skelbiamas.

Žiniasklaidos teisės ekspertė Liudvika Meškauskaitė įsitikinusi, kad LRT įstatyme neaiškumų nėra. Jos teigimu, LRT taryba privalo skelbti konkursą.

“Nebūna taip, kad viena įstatymo dalis galioja, kita negalioja. Įstatymo 10 straipsnio norma numatyta išskirtiniam atvejui, kai pasikeičia LRT tarybos pirmininkas. Ji ir yra tam, kad nacionalinio transliuotojo generalinis direktorius pasitikrintų, ar galės dirbti su nauju LRT tarybos vadovu”, – sakė teisininkė.

Tačiau LRT įstatyme įrašyta ir nuostata, kad generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus.

“Žinoma, LRT tarybos ir generalinio direktoriaus kadencijos yra skirtingos, bet negalime “išbraukti” iš įstatymo sakinio, kuris esant tam tikrai situacijai netinka. Man įdomu, kuo grindžiamas įstatymo nevykdymas. Turi būti koks nors motyvas, bet jis, matyt, ne teisinis”, – pabrėžė L.Meškauskaitė.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys įsitikinęs, kad jeigu teisininkai nesutaria dėl tam tikrų LRT įstatymo nuostatų, jos surašytos neaiškiai. Pats parlamentaras laikosi nuomonės, kad LRT taryba neprivalo ieškoti naujo nacionalinio transliuotojo vadovo.

“Straipsnyje, kuriame aptariama generalinio direktoriaus kompetencija ir jo statusas, yra taip pat nurodyta, kada baigiasi jo įgaliojimai. Jame neužsimenama, kad jie nutrūksta pasikeitus LRT tarybos pirmininkui”, – dėstė V.Stundys.

Jis siūlė palaukti parlamento teisininkų išaiškinimo. Seimo Teisės departamentas savo išvadą privalo parengti ne ilgiau kaip per mėnesį.