krize3_AFP

Kaip iš Romos prameša „Reuters“, tarptautinė reitingų agentūra “Standard & Poor’s” (S&P) sumažino Italijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu nuo “A+” iki “A” ir išsaugojo neigiamą perspektyvą dėl pablogėjusios ekonominės šalies perspektyvos.

Toks agentūros sprendimas buvo netikėtas ir gali sustiprinti rinkų susirūpinimą dėl euro zonos skolų krizės plitimo.

Netvirta Italijos valdančioji koalicija ir susiskaidymas parlamente greičiausiai toliau ribos Silvio Berlusconi vyriausybės gebėjimą ryžtingai spręsti makroekonomines problemas šalies viduje ir užsienyje, teigiama rugsėjo 19 d. S&P ataskaitoje.

“Mūsų nuomone, priemonės, įtrauktos į Italijos nacionalinio reformų plano įgyvendinimo grafiką, vargu ar pagerins ekonominius šalies rodiklius, ypač po to, kai buvo sugriežtintos finansinės sąlygos ir patvirtintos drastiškos taupymo priemonės”, – pareiškė agentūra.

Kai kurias rinkas nustebino

S&P žingsnis nustebino rinkas, nes buvo prognozuojama, kad greičiau “Moody’s” pirma sumažins Italijos skolinimosi reitingą. Praėjusią savaitę “Moody’s” pranešė atidedanti savo sprendimą dėl Italijos reitingo dar vienam mėnesiui.

Kartu „Reuters“ praneša, kad tam, kad sustiprintų savo ekonomiką, Italija, Ispanija ir Portugalija turėtų palikti euro zoną. Tokią nuomonę programoje “Dialogas su Michailu Chazinu” per RBK-TV išsakė Prancūzijos aukštosios socialinių mokslų mokyklos direktorių tarybos narys Jacques Sapiras. Pasak jo, šis įvykių plėtros scenarijus tikėtinas, jeigu euro zoną paliks Graikija, kuri, įsitikinęs ekspertas, gali taip pasielgti.

Reikės prisiminti devalvacijos laikus

Laidos vedėjas, rusų ekonomistas N. Chazinas pastebėjo, jog Italija ir Ispanija tradiciškai devalvuodavo savo valiutą, kad išspręstų ekonomines problemas. “Pagal ekonominį Pietų Europos šalių modelį, įskaitant ir Pietų Prancūziją, kur bazę sudaro turizmas ir žemės ūkis, būtina valiutos devalvacija”, – sakė jis.

Ž. Sapiras pridūrė: “Italijoje ir Ispanijoje ne tik turizmas, ten yra ir pramonė. Kai mes sukūrėme eurą, iškilo problemų dėl potencialaus augimo šiose šalyse. Potencialus augimas Portugalijoje, Ispanijoje ir Italijoje siekė iki 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) per metus. Tai labai nedaug. Šioms šalims būtinas 2-3 proc. BVP augimas, jeigu jos nori sumažinti savo skolą”. Ekspertas pastebėjo, kad šios šalys neįstengs pasiekti ženklaus augimo, “kol bus euro zonoje”.

Pasak N. Chazino, “faktiškai tai reiškia, kad euras, vertinant jį ne politiniu, bet ekonominiu požiūriu, turi būti Šiaurės Europos – Vokietijos, Prancūzijos, Beneliukso šalių, Danijos, Austrijos – valiuta”. M. Chazino nuomone, jeigu būtų taikomas šis modelis, “tuomet reikėtų atsisakyti kai kurių politinių ambicijų”. Tuo pačiu jeigu iš euro zonos išeitų silpnos šalys, euras pabrangtų, o tai sukeltų problemų Vokietijos ir Prancūzijos eksportui.

“Žinoma, jeigu Italija ir Ispanija išeitų iš euro zonos, euro kursas imtų augti ir gali pasiekti 1,5-1,6 JAV dolerio”, – M. Chazino pamąstymus palaikė Ž. Sapiras. Jis pastebėjo, kad optimalus euro kursas turėtų būti 1,2-1,25 JAV dolerio.

Graikai ruošiasi referendumui dėl euro likimo

Tuo tarpu Graikijos ministras pirmininkas Georgas Papandrėjas (George Papandreou) ketina per referendumą iškelti klausimą dėl Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir nacionalinės valiutos susigrąžinimo. Priimti tokį sprendimą paskatino užsienio kreditorių ir šalies piliečių, nepatenkintų griežto taupymo priemonėmis, spaudimas, rašo Graikijos laikraštis “Kathimerini”, kuriuo remiasi RBC.

Įstatymo projektas dėl minėtojo referendumo surengimo bus įtrauktas į šalies parlamento darbotvarkę artimiausiomis dienomis.

Vyriausybės nariai apsvarstė referendumo idėją per skubų posėdį sekmadienį. Vidaus reikalų ministras Haris Kastanidis (Harris Kastandiis) išsakė nuomonę, kad jeigu graikai balsuos už grįžimą prie nacionalinės valiutos, šalyje teks skelbti pirmalaikius rinkimus. Tuo tarpu šalies žemės ūkio ministras Kostas Skandalidis (Kostas Skandalidis) paragino nerengti referendumo, o iškart pereiti prie pirmalaikių rinkimų.

ES ir TVF įvardino paramos Graikijai skyrimo sąlygas

Vakar iš Atėnų buvo pranešta, kad Tarptautiniai Graikijos kreditoriai – Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – pateikė šios šalies valdžiai sąrašą, į kurį įtraukta 15 biudžeto deficito mažinimo priemonių. Anot kreditorių, šių priemonių įgyvendinimą būtina paspartinti tam, kad Graikija gautų kitą paramos dalį. Šių priemonių sąrašą pirmadienį paskelbė Graikijos žiniasklaida.

Pagal dokumentą Graikija privalo sumažinti biudžetinių įstaigų darbuotojų skaičių, apkarpyti arba bent jau įšaldyti valstybės tarnautojų atlyginimus, sumažinti išlaidas sveikatos apsaugos sistemai. Be to, ES ir TVF reikalauja, kad būtų padidinti tarifai už šilumos energiją, likviduotos nuostolingos valstybinės įmonės ir paspartintos privatizacijos programos.

Visoms nurodytoms priemonėms jau pritarė Graikijos parlamentas birželį, tačiau vyriausybė vėluoja jas vykdyti, dėl to ir buvo atidėtas eilinės paramos dalies Graikijai skyrimas. Kaip skelbia vietos žiniasklaida, šalies ministerijos turi iki šios dienos pateikti konkrečias administracines priemones, kurių jos planuoja imtis tam, kad būtų įvykdyti ES ir TVF reikalavimai.

Praėjusią savaitę ES atstovai pranešė, kad sprendimas pervesti Graikijai eilinę paramos dalį atidėtas iki spalio vidurio.

Graikijos finansų ministerija perspėja, kad iždo lėšų liko iki šių metų spalio vidurio. Jeigu Atėnai negaus kitos paramos dalies pagal numatytą ES-TVF programą, šalies laukia neišvengiamas bankrotas

Dėl euro zonos problemų auksas brangsta

Pirmadienį auksas pabrango 0,8 proc., nes nerimaudami dėl gilėjančios euro zonos skolų krizės investuotojai labiausiai domėjosi šia saugia investicija.

Graikija sekmadienį pažadėjo priimti sudėtingus sprendimus, kad užkirstų kelią bankrotui, bet nepaskelbė naujų griežto taupymo priemonių, todėl nerimas dėl skolų krizės tik sustiprėjo.

Auksas pabrango 0,8 proc., iki 1 tūkst. 824,45 JAV dolerio už unciją. Penktadienį atsigavus rinkoms ir sustiprėjus optimizmui dėl euro zonos ekonomikos būklės aukso kaina buvo sumažėjusi iki žemiausio lygio per tris savaites – 1 tūkst. 761,94 JAV dolerio.

Kartu su stiprius doleriu smunka naftos kainos. Iš Singapūro pranešama, kad pirmadienį “Brent” nafta atpigo žemiau 112 JAV dolerių už barelį ribos, nes baiminamasi, kad Graikijos skolų problemos gali peraugti į bendrą bankų krizę ir neigiamai atsiliepti žaliavos paklausai.

Naftos kainos smuko kartu su akcijų rinkomis ir euro kursu, tuo tarpu JAV dolerio kursas sustiprėjo, o auksas pabrango. Prieš JAV federalinio atsargų banko posėdį rinkos renkasi saugias alternatyvas savo investicijoms.

Spalio mėnesio pristatymo termino ateities sandorių “Brent” naftos kaina sumažėjo 1,01 JAV dolerio, iki 111,21 JAV dolerio už barelį, tačiau vėliau padidėjo iki 111,75 JAV dolerio. JAV lengva nafta atpigo 1,44 JAV dolerio, iki 86,52 JAV dolerio.