Du Rusijos kosmonautai ir JAV astronautas antradienį išskrido į Tarptautinę kosminę stotį laivu, kuriam buvo suteiktas prieš 50 metų pirmąkart per istorinį skrydį į kosmosą pakilusio kosmonauto Jurijaus Gagarino vardas.

Kosminį laivą “Sojuz” nešanti raketa startavo iš Kazachstane esančio Rusijos Baikonūro kosmodromo. Ji pakilo nuo tos pačios aikštelės, iš kurios 1961 metų balandžio 12 dieną startavo J.Gagariną į orbitą iškėlusi raketa.

Kaip pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas, “Sojuz” pakilo paryčiais, o raketos variklių išmetamų įkaitusių dujų srautas paliko šviesų taką giedrame žvaigždėtame danguje virš bekraštės Kazachstano stepės.

Ši misija buvo susieta su istoriniu J.Gagarino skrydžiu, kuris tapo viena iš didžiausių Sovietų Sąjungos pergalių prieš Jungtines Valstijas Šaltojo karo laikais. Ant antradienį startavusios “Sojuz” kosminės kapsulės buvo užrašytas pirmojo į kosmosą pakilusio žmogaus vardas ir netgi pavaizduotas jo portretas, nors Rusijos kosminių aparatų ženklinimas paprastai būna labai santūrus.

“Skrydis vyksta normaliai”, – Rusijos kosminių skrydžių valdymo centras informavo įgulą, kurios nariai pamojavo ir parodė iškeltus nykščius prieš televizijos kamerą.

Kosmonautai Aleksandras Samokutiajevas ir Andrejus Borisenka į orbitą pakilo pirmąkart, o JAV astronautui Ronaldui Garanui ši misija jau antroji – jis skrido į kosmosą NASA erdvėlaiviu “Discovery” 2008 metais.

“Jaučiamės gerai”, – ištarė vienas įgulos narys, veikiausiai laivo vadas A.Samokutiajevas.

“Linkiu sėkmės ir gero skrydžio”, – atsakė Rusijos kosminės agentūros vadovas Anatolijus Perminovas.

“Sojuz” sėkmingai pakilo į Žemės orbitą ir turėtų susijungti su TKS trečiadienį 23 val. 18 min. Grinvičo (ketvirtadienį 2 val. 18 min. Lietuvos).

Ši misija tapo vienu iš svarbiausių pilotuojamų skrydžių pusės šimtmečio sukakties minėjimo renginių. Specialistai anksčiau nerimavo, kad kosminis laivas gali nespėti pakilti laiku, kai dėl techninio gedimo buvo atidėtas kovo 30 dieną planuotas “Sojuz” startas.

Rusijos valstybinė televizija pranešė, kad įgula pasiėmė prieš 50 metų padarytus istorinius radijo ryšio įrašus, kuriuose girdimi pokalbiai tarp mažytėje kosminėje kapsulėje skriejusio J.Gagarino ir Žemėje likusio Sovietų Sąjungos vyriausiojo raketų konstruktoriaus Sergejaus Koroliovo.

Į kosmosą taip pat buvo nuskraidinta ikona, padovanota Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarcho.

Didelį dėmesį šiai misijai pabrėžė faktas, jog Rusijos rytuose ir Kazachstane patruliavo aštuoni lėktuvai ir 12 sraigtasparnių, turėjusių užtikrinti skrydžio saugumą, sakoma Rusijos federalinės aviacijos agentūros “Rosaviacija” pranešime.

J.Gagarino skrydis truko 108 minutes, o jo kosminio laivo “Vostok 1″ kapsulė išskleidusi parašiutą nusileido vienoje kaimo vietovėje centrinėje Rusijoje. Ši istorinė misija vyko tvyrant Šaltojo karo įtampai, tačiau dabar stengiamasi pabrėžti, kad kosminiai skrydžiai yra bendras buvusių priešininkų projektas.

Rusijos kosminiai laivai “Sojuz” vėliau šiais metais taps vieninteliais aparatais, galinčiais gabenti žmones į TKS, kai NASA nurašys savo paskutinį erdvėlaivį. Vėliau JAV astronautai taps priklausomi nuo paprastesnių Rusijos kosminių technologijų.

Laikydamiesi Baikonūro tradicijos, kosminio laivo “Gagarinas” įgulos nariai prieš skrydį žiūrėjo Sovietų Sąjungos kino klasika tapusį 1969 metų filmą “Balta dykumos saulė” (Beloe solnce pustyni).

“Gagarino” įgulą, kuri orbitoje planuoja praleisti šešis mėnesius, Tarptautinėje kosminėje stotyje pasitiks NASA astronautė Catherine Coleman (Ketrin Koulmen), italas Paolo Nespoli (Paolas Nespolis) ir Rusijos kosmonautas Dmitrijus Kondratjevas.