Birutė ŽEMAITYTĖ

Lietuva – ne Silicio slėnis, bet ir pas mus netrūksta jaunų ambicingų žmonių, kurių galvose – gausybė originalių idėjų. Tačiau suskaičiuoti startuoliams, kurie išaugo lietuviškus marškinėlius ir sėkmingai išplaukė į pasaulines rinkas, turbūt pakaktų abiejų rankų pirštų. Ir ne vien tuščios kišenės lemia, kad šalyje, kuri didžiuojasi savo informacinių technologijų specialistais, paromis galinčiais nesitraukti nuo kompiuterio, iš daugiau kaip 300 šiuo metu verslo aukštumas šturmuoti bandančių startuolių gerai žinome vos vieną kitą.

Startuoliais vadinamų įmonių atsiradimas pasaulyje siejamas su Silicio slėnyje (JAV, Kalifornija) įsikūrusiu Stanfordo universitetu, kuriame XX a. viduryje prasidėjo informacinių technologijų revoliucija, o ilgainiui įsikūrė „Hewlett-Packard“, „Bell Labs“ ir garsioji „Apple“. Bet vien gera idėja mažai verta, sakoma Silicio slėnyje. Vertybė yra įdirbis ir rezultatai, o iš dešimties verslo idėjų globaliame pasaulyje išgyventi ir galbūt patekti į Silicio slėnį pasiseka vidutiniškai vienai.

Pradžioje buvo… idėja

Neseniai būrys tokių jaunuolių degančiomis akimis dvi paras praleido prie kompiuterių. Per 48 valandas, praleistas didžiausiame startuolių centre Baltijos šalyse ir Skandinavijoje – technologijų parke „Vilnius Tech Park“ vykusiame pirmajame kūrybinių dirbtuvių ciklo „Hacker Games Pro“ renginyje, arba hakatone, šie vaikinai ir merginos galėjo sukurti savo verslo idėjos prototipą, o jei pasiseks – laimėti galimybę svajonę paversti realybe.

„Kai kurie mūsų komandos nariai patys buvo patekę į situaciją, kai po eismo įvykio stovėdamas vidury kelio drebančiomis rankomis pildai deklaraciją. Todėl ir nusprendėme sukurti programėlę – elektroninę eismo įvykių deklaravimo platformą, kuria naudojantis greitai ir lengvai būtų galima pateikti informaciją apie eismo įvykį, jei nėra sužeistųjų. Telefone galima nubraižyti įvykio schemą, nurodyti aplinkybes, tikslią įvykio vietą, žalą automobiliui, o kai vartotojas suveda informaciją, ši automatiškai perduodama draudimo bendrovėms. Be to, joje integruota pagalbos paieškos funkcija, kuri padeda rasti artimiausią autoservisą ir kitas aktualias paslaugas bei informaciją“, – pasakoja vienas iš laimėtojų komandos „#Atsitiko“ narių Giedrius Tamulaitis.

Per porą dienų devyni programuotojai, dizaineriai, projektų vadovė, analitikė ir kitose srityse dirbantys žmonės sukūrė beveik veikiantį prototipą ir konkursui baigiantis mobiliuoju telefonu jau galėjo nustatyti ir pažymėti įvykio vietą. Laimėję trijų mėnesių narystę „Vilnius Tech Park“ jie galės toliau plėtoti savo verslo idėją kartu su ekspertais. Tad dabar svarsto, kokia informacija ir papildomomis paslaugomis reikėtų papildyti programėlę, kad ji sudomintų draudimo bendroves ar kitas įstaigas, o projektą būtų galima komercializuoti, nes pirmą investiciją plėtrai – iki 10 tūkst. eurų iš verslo akceleratoriaus „StartupHighway“ trims mėnesiams pasibaigus gaus tik su sąlyga, kad pasieks iškeltus tikslus.

Dalydamasis įspūdžiais apie konkurso dalyvių sumanymus „StartupHighway“ investicinio portfelio valdytojas Martynas Matekonis pripažino, kad idėjos, pristatomos hakatone, įgyvendinamos itin retai: „Jie susirenka savaitgalį, kažką padaro, bet tęstinumas labai abejotinas, todėl norėjome, kad ką nors vertingo sukūrusios komandos galėtų tęsti projektą, o ne pažaidusios išsiskirstytų. Gal mūsų partneriams kuris nors sumanymas pasirodys aktualus ir jie taps ne tik užsakovais, bet ir rėmėjais.“

O Registrų centro vyriausiasis strateginio planavimo ekspertas, hakatono mentorius Arvydas Dotas priduria, kad intensyvus bendravimas jau vyksta: „Jei bet kuriai iš dalyvavusių komandų užteks ryžto ir noro užbaigti tuos produktus, kuriuos per dvi paras pradėjome kurti, mes pasiruošę jiems padėti. O su komanda, kuri savo projekte naudojo mūsų informaciją, tikrai dirbsime toliau.“

Pasak jo, Registrų centrui buvo naudinga padirbėti su jaunais žmonėmis. „Projekte dalyvavome norėdami palaikyti jauno verslo, jaunimo iniciatyvas ir pasidalyti patirtimi, nes mūsų įmonė turi daug duomenų, daug naudingos informacijos besikuriantiems verslams, mokslui. Dalį jos atvėrėme ir tyrėme, kokios naujos modernios paslaugos reikalingos visuomenei, kad galėtume jas vystyti su besikuriančiais startuoliais. Taip pat sužinojome, kokie yra jų lūkesčiai, diskutavome, kokie technologiniai sprendimai būtų patogesni, kokias naujas paslaugas galima sukurti sujungus kitose valstybės institucijose esančius duomenis, o dabar svarstome galimybę aktyviau bendradarbiauti su jaunaisiais kūrėjais“, – pasakoja A.Dotas.

Nemažą patirtį kuriant IT produktus turintis specialistas, kuriam yra tekę dalyvauti idėjų, koncepcijų ir sprendimų kūrimo hakatonuose, priduria, kad tapęs mentoriumi galės pasidalyti savo žiniomis kuriant, pristatant ir komercializuojant produktus.

Kad nedidelis, bet galimybę tęsti projektą užtikrinantis finansavimas labai svarbus, pabrėžia ir „Vilnius Tech Park“ partnerysčių vadovė Monika Poškaitytė. „Hakatonuose paprastai dalyvauja technologijų entuziastai, siekiantys savo idėjas paversti verslu, tačiau dažnai net geros idėjos konkursui pasibaigus neplėtojamos. Organizuodami „Hacker Games Pro“ siekėme atkreipti didžiųjų įmonių, viešojo sektoriaus, IT srityje dirbančių žmonių dėmesį į technologijų teikiamas galimybes įvairiose srityse ir skatinti ilgalaikį bendradarbiavimą su startuoliais – tapti naujų verslo idėjų partneriais ir prisidėti jas vystant“, – sakė ji, pridurdama, kad todėl prie renginio prisidėjo ne tik „Alna Software“ ir „Startup Lithuania“, bet ir nuasmenintais duomenimis pasidaliję Registrų centras, Vilniaus m. savivaldybė, „Creditinfo“ ir „Sodra“. 

Lietuvoje 300 startuolių

Vis dėlto hakatonai, kurių metu idėjų turintys žmonės suranda vieni kitus ir kuria naujų produktų prototipus, – tik pradžia. VšĮ „Versli Lietuva“, Saulėtekio slėnio ir kiti mokslo ir technologijų parkai, rizikos kapitalo fondai, kurie investuoja į visiškai naujas, veiklą pradedančias ar rizikingas įmones, per kelerius pastaruosius metus išaugino ir tebeaugina per 300 startuolių, o 2016 m. pabaigoje jų įmonėse dirbo daugiau kaip 1500 žmonių.

„Biotechnologijų ir kai kuriose kitose srityse veikiantys startuoliai produktus kartais kuria ne vienus metus, todėl jau tada bandoma pritraukti išorinį finansavimą, o vėlesnėse stadijose papildomos investicijos reikalingos, kad būtų galima įeiti į naujas rinkas ir samdyti darbuotojų“, – sako „Startup Lithuania“ vadovė Rimantė Ribačiauskaitė.

O Ūkio ministerijos Europos Sąjungos (ES) paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė primena, kad pirmieji rizikos kapitalo fondai Lietuvoje buvo įsteigti 2010 m. Vien „Verslo angelų fondui I“, kurį įsteigė Europos investicijų fondas, UAB „MES INVEST“ ir UAB „Strata“ konsorciumas, buvo skirta 8 mln. eurų ES struktūrinės paramos lėšų.

„Nors rizikos kapitalo fondai rinkoje aktyviau pradėjo veikti nuo 2011 m., jau nemažai prisidėjo prie dabar plačiai žinomų startuolių – mokėjimų pervedimų platformos „Transfergo.com“, kelionių viešuoju transportu planavimo programėlės „Trafi“, kosminės aviacijos srityje dirbančios ir optimalius nanopalydovų sistemų sprendimus kuriančios UAB „Nanoavionika“ bei kitų sėkmės“, – sako R.Armonienė.

Tarp sėkmės sulaukusių lietuviškų startuolių – ir „CGTrader“, valdanti trimačių modelių prekybos platformą, mobiliesiems telefonams skirta programėlė „Plague“, prieš kelerius metus pripažinta geriausiu startuoliu.

Pasak R.Armonienės, pastaraisiais metais Lietuvos startuolių ekosistemos plėtra įgauna pagreitį – daugėja renginių, skirtų naujokams, sparčiau formuojasi sėkmingos komandos, kurios sukuria realius produktus ir gali pretenduoti į finansavimą, didėja ir potencialių investuotojų iš užsienio susidomėjimas Lietuvos startuoliais. Iš viso nuo 2011 m. į juos vien pagal Ūkio ministerijos priemones įsteigti penki rizikos kapitalo fondai kartu su privačiais investuotojais investavo 60 mln. eurų.

Tačiau sėkmę nuo pralaimėjimo kartais skiria vos vienas žingsnis. Ir geriausiai tai žino patys startuoliai bei tie, kurie padeda jiems kabarotis aukštyn.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2017-m