Griežtėjantys reikalavimai laivų naudojamiems degalams kelia nerimą laivybos bendrovėms, bet padeda išgyventi laivų statykloms.

Baltijos jūrą, kuri laikoma viena labiausiai cheminiais junginiais užterštų jūrų pasaulyje, numatoma gelbėti griežtinant reikalavimus laivų naudojamiems degalams. Jau nuo šių metų pradžios įsigaliojo reikalavimas ES valstybių uostuose stovintiems laivams naudoti degalus, kuriuose sieros kiekis neviršija 0,1 proc. Plaukdami Baltijos, Šiaurės jūromis ar Lamanšo sąsiauriu ES valstybių laivai privalo naudoti degalus, kuriuose sieros kiekis neviršija 1,5 proc., o nuo 2015 m. pradžios, Europos Komisijos sprendimu, Baltijos regione dirbantiems laivams įsigalios 0,1 proc. leistina degalų sieringumo norma.

Tai laivybos kompanijų savininkus verčia iš esmės keisti požiūrį į laivų energetiką ir investuoti į naujo tipo variklius, kurie atitiktų būsimus taršos ribojimo reikalavimus. Ypač tai aktualu trumpųjų nuotolių laivybos, pirmiausia – Baltijos ir Šiaurės jūrose dirbančių keltų linijas aptarnaujančioms bendrovėms.

Nuo skerdienos iki atominių reaktorių

Sprendimų ieškoma ir siūloma įvairiausių, iš pirmo žvilgsnio netgi egzotiškų. Štai Danijos bendrovė “Hardeshoj-Ballebro Fargehart” vieną savo keltą, panaudojusi ES paramą, pertvarkė pritaikydama biologiniam kurui. Šį eksperimentinį laivą pirmyn varo dvėseliena ir skerdyklų atliekos. Vasarą pradėjo dirbti Vokietijoje pastatytas sausakrūvis laivas “E-Ship 1″, kuriame šalia dyzelinių variklių sumontuoti vėjo rotoriai, įkraunantys laivo elektros generatorių ir taip leidžiantys sutaupyti 40 proc. dyzelino. Ateities tanklaivių projektuotojai grįžta prie atominių reaktorių, kol kas naudojamų tik kariniuose laivuose ir ledlaužiuose, idėjos, o pramoginiuose kateriuose sėkmingai bandomos saulės energiją kaupiančios baterijos.

Tačiau visa tai – menkas ir didelių įdėjimų reikalaujantis ekologinių pastangų lašas kasdien pigų mazutą deginančių laivų vandenyne. Kadangi EK, nors ir spiriama senesnius laivynus turinčių valstybių (tarp jų ir Lietuvos) atstovų priekaištų, neketina švelninti dar 2008 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) priimtų sprendimų, Baltijos regione dirbančioms laivybos kompanijoms tenka dairytis pigiai ir greitai įgyvendinamų išeičių. Viena jų – mazutą keitsi dyzelinu ar jūriniu gazoliu, nors tokie degalai 20–30 proc. brangintų plukdymo sąnaudas. Antras vis daugiau šalininkų sulaukiantis būdas – suskystintomis dujomis varomi laivai.

Suskystintų gamtinių dujų varikliai ypač domina jūrinių keltų kompanijas. Bendrovė “Viking Line” jau paskelbė įrengsianti dujinius variklius dviejuose savo laivuose, kursuojančiuose tarp Švedijos ir Suomijos. Tokie varikliai projektuojami ir naujai statomuose keltuose.

Įveikė dešimt konkurentų

Klaipėdiečių bendrovė “Vakarų laivų statykla” jau pernai gavo norvegų kompanijos “Fosen Namsos Sj AS”, valdančios 8 keltų ir 5 greitaeigių katerių maršrutus, užsakymą nedideliam, galinčiam plukdyti 120 automobilių ir 250 keleivių, suskystintomis dujomis varomam keltui. O neseniai “Vakarų Baltijos laivų statykloje”, įkurtoje koncernui “BRLT Grupp” įsigijus “Baltijos” laivų statyklą ir sujungus ją su “Vakarų laivų statykla”, pradėtas montuoti kol kas didžiausias pasaulyje 600 keleivių ir 242 automobilius gabensiantis dujomis varomas keltas.

Jo užsakovė – Norvegijos kompanija “Fjord 1 Nordvestlandske” – valdo solidų 63 keltų laivyną. Klaipėdoje statomas keltas bus jau dvyliktas šios bendrovės suskystintomis dujomis varomas laivas. Pirmąjį norvegų bendrovė įsigijo prieš dešimtmetį ir spėjo įsitikinti tokių laivų pranašumu. Dujomis varomas keltas į aplinką išskiria 90 proc. mažiau azoto ir 20 proc. mažiau anglies dioksido nei dyzelinis jo analogas.

163,6 mln. Lt vertės užsakymą gauti klaipėdiečiams padėjo bendradarbiavimas su norvegų laivų statykla “Fiskerstrand Verft AS”, kurioje Klaipėdoje pastatyti keltai baigiami įrengti. Lietuvos ir Norvegijos laivų statytojų drauge įsteigta bendrovė “Fiskerstrand BLRT AS”, konkuruodama dėl “Fjord 1″ užsakymo, sėkmingai įveikė dešimt kitų laivų statyklų iš Vokietijos, Lenkijos, Olandijos ir Skandinavijos šalių.