"Veido" archyvas

Šiaudų namas iš išorės beveik niekuo nesiskiria nuo įprasto

Statyba iš vietinių žaliavų padeda saugoti aplinką, yra ekologiška, o statant iš molio, šiaudų dar galima ir nemažai sutaupyti. Žmonėms, kuriuos domina tokios statybinės medžiagos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai parengė ir išleido statybos iš Lietuvoje randamų žaliavų vadovėlį.

Anksčiau tokie namai domino tik pavienius entuziastus, bet dabar norinčiųjų itin daug.

Nuo tūkstančių iki milijono

"Veido" archyvas

Šiaudų namo statyba iš skydų – greita ir lengva. Šios statybos pradininkas Lietuvoje D.Surkys

“Namas iš vietinių žaliavų tikrai nėra trijų paršiukų namelis”, – teigia Kauno rajone Zapyškyje gyvenantys Šiaudinių namų asociacijos prezidentas Domantas Surkys bei inžinierius Evaldas Paulavičius, pasistatę šiaudinius namus iš surenkamųjų skydų. Jei ne nendrių stogai, šių namų išorės neatskirtum nuo įprastų statinių. Pasak pašnekovų, didžiausias tokių namų privalumas – ne pigi statyba, o ekologiškumas ir puiki šiluminė varža.

“Sienų kaina sudaro tik dešimtadalį viso namo kainos, todėl manantieji, kad statydami iš šiaudų daug sutaupys, klysta, – aiškina pašnekovai. – Tačiau žmones vis dažniau vilioja galimybė pasistatyti sveiką, “kvėpuojantį” namą, gyventi nesibaiminant alergijų, mat moliu tinkuotame šiaudiniame name nesikaupia namų dulkės – jos nelimpa prie neigiamo krūvio sienų.”

Į 300 kv. m namą investavę šimtus tūkstančių, dabar zapyškiečiai džiaugiasi pigia namo eksploatacija. D.Surkys per mėnesį už šildymą, elektrą ir vandenį sumoka 350–400 Lt, o name palaiko 20 laipsnių temperatūrą. Tai dešimt kartų pigiau, nei jam kainavo buto šildymas nerenovuotame name Kaune.

E.Paulavičius šildymui ir elektrai per mėnesį išleidžia apie 400 Lt, mat mėgsta šiek tiek aukštesnę – apie 23 laipsnių temperatūrą. Šiaudinį namą pasistatęs Audrys Kučius už šildymą moka dar pigiau. Be to, pernai pašnekovas kūrenimo sezoną pradėjo tik lapkričio vidury, nes iki tol name būdavo apie 20 laipsnių šilumos.

Šiaip jau gerai įrengtas šiaudų namas su inžinerinėmis sistemomis gali kainuoti šimtus tūkstančių ar net daugiau – tai priklauso nuo savininko poreikių ir užmojų. Tačiau namą iš vietinių žaliavų galima pasistatyti ir už kelias dešimtis tūkstančių litų. Netoli Vilniaus gyvenanti žinoma keramikė Dormantė Penkinski norintiesiems pasistatyti pigų namą ir, kaip pati sako, nelįsti į kišenę bankams, rengia seminarus. Karkasinį apie 50 kvadratinių metrų namą su molio ir šiaudų užpildu Dormantė ir jos vyras pasistatė labai pigiai. Šeima nenaudojo brangios medienos, karkasą statė iš nužievintų plonrąsčių. O šiaudų, molio ir pjuvenų įsigijo pusvelčiui. Namą statėsi patys, sunkesniems darbams pasitelkdami pažįstamus.

"Veido" archyvas

Keramikė Dormantė Penkinski seminaro metu rodoma, kaip pasistatyti pigų namą iš šiaudų ir molio

"Veido" archyvas

Šiaudų ir molio mišinys į karkasą lipdomas rankomis. Seminaro dalyviams visą procesą demonstruoja J.Penkinskis

Savo rankomis – ne dykai

A.Kučius – savamokslis projektuotojas, Lietuvoje suprojektavęs nemažai šiaudinių pastatų sau ir pažįstamiems.

“Statyba iš šiaudų ryšulių Lietuvoje labai populiarėja. Vis daugiau žmonių skambina, domisi. Tačiau dauguma tikisi, kad kad tai bus labai pigus ar beveik nieko nekainuojantis namas, – pasakoja A.Kučius. – Statant tokį namą naudojama daug rankų darbo, ir jei rankų darbą įvertinsime pinigais, nebeatrodys “dykai”. O jei dar žmogus ne ūkininkas ir šiaudus perka (ryšulys kainuoja 5–6 Lt, o norint pastatyti vieną kvadratinį metrą sienos reikia 6–8 šiaudų ryšulių), tai vėl padidina namo kainą. Padauginkite šiuos skaičius, ir žinosite pageidaujamo namo sienų kainą, neįskaičiavus medinio karkaso bei darbų kainos.”

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas dr. Algimantas Naujokaitis pritaria, kad statybą atpiginti gali statymas ūkio būdu. “Jei žmogus pats ar su talka išlies pamatus, pastatys sienas, uždengs stogą, būstas jam kainuos kur kas pigiau, nei samdant statybos bendrovę, nesvarbu, ar statoma iš pramoniniu būdu pagamintų statybinių medžiagų, ar iš vietinių žaliavų. Kai neseniai lankiausi Vengrijoje ir Čekijoje, pastebėjau, kad ten labai populiaru statyti ūkio būdu. Priešingai nei pas mus, kur statybos laikinai apmirusios, ten statybinių medžiagų parduotuvės veikia 24 valandas per parą. Tai rodo, kad pirkėjų yra – žmonės ir sunkmečiu stato”, – tvirtina A.Naujokaitis.

Iš šiaudų ryšulių pastatytos sienos iš išorės bei vidaus tinkuojamos moliu. Pasak A.Kučiaus, dauguma besistatančiųjų šiaudinius namus nenaudoja cheminių priedų nei nuo gedimo, nei nuo pelijimo, nei nuo graužikų. “Molio tinkas namą patikimai saugo. Tiesa, tinkuodamas dėjau metalinį tinklelį. Molis – puikus antiseptikas, taip pastatyto namo sienos “kvėpuoja”, tad pelėsių tikrai neteko matyti.”

A.Naujokaitis šį optimizmą laiko ne visai pagrįstu. “Statinių iš šiaudų minusas kaip tik ir yra tas, kad sienose ilgainiui gali įsiveisti graužikų, šiaudai gali imti pelyti. Anksčiau lietuviai, statydamiesi namus, taip pat naudojo šiaudus, tačiau juos kapodavo, maišydavo su moliu bei kalkėmis. Kalkių graužikai nemėgsta, o žmogui jos nekenkia”, – pabrėžia mokslininkas.

Ekologijos pasigendama per krizes

VGTU Statybinių medžiagų katedros prof. dr. Albinas Gailius pasakoja, kad statyba iš vietos žaliavų nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo prisiminta prasidėjus energetikos krizei. “Apie 1993 m. vienoje plytinėje pagaminome blokų iš molio bei smulkintų šiaudų. Iš šių blokų buvo pastatyta keletas namų, blokus tarpusavyje sujungus molio skiediniu. Statiniai buvo tvirti, šilti, todėl technologiją užpatentavome”, – prisimena A.Gailius. Ši technologija sudomino vokiečius ir jie įsigijo patentą.

Kiti mūsų pašnekovai pasakojo, kad apie 1993-iuosius, o vėliau ir Rusijos krizės metais Lietuvoje buvo pastatytas ne vienas statinys iš šiaudų ir molio. Tačiau statyba iš vietinių, ekologiškų statybinių medžiagų praėjus krizėms užsimiršdavo. Paklaustas, kodėl lietuviai ekologinės statybos srityje atsilieka nuo skandinavų, amerikiečių ar vokiečių, A.Gailius atsakė: “Deja, lietuviai vertino kitas statybines medžiagas, be to, mūsų šalyje trūksta ekologinės statybos meistrų. Bet Lietuvą ir vėl užklupus krizei statyba iš vietinių žaliavų pamažu atgimsta.”

Mokslininkai vieni pirmųjų suvokė statybos iš vietinių žaliavų svarbą šalies ūkiui. Dar prieš prasidedant pastarųjų metų krizei, 2006 m. grupė VGTU mokslininkų išleido ekologiškos bei ekonomiškos statybos specialistams skirtą leidinį “Kompozicinės medžiagos ir dirbiniai su gamtiniais organiniais užpildais”. Knygoje apžvelgtos statybinių kompozitų gavimo iš organinių užpildų (medienos atliekų, šiaudų, spalių, nendrių) bei neorganinių rišiklių (cemento, statybinio gipso) ir polimerinių priedų galimybės.

Tradicijos ir perspektyvos

Statyba iš vietinių žaliavų Lietuvoje ne naujiena. Mūsų šalyje nuo seno statant naudojamos mineralinės (granitas, klintys, smiltainiai, smėlis, molis) ir organinės (mediena, durpės, šiaudai, nendrės) žaliavos. Tokių prieš Antrąjį pasaulinį karą ar netrukus po jo išaugusių statinių išlikę iki šių dienų.

Docentas A.Naujokaitis priminė, kad po karo Kaune netgi buvo įmonė, namus statydavusi iš samanų, durpių ir molio. Tokių namų išlikę Ežerėlio gyvenvietėje. Namus iš molio (su šiaudų bei medienos atliekų užpildu) lietuviai statėsi ir prieš šimtą metų. Kai kuriuose Lietuvos kaimuose ir net miestuose išlikę ir šimtmetį skaičiuojančių karkasinių statinių su spalių užpildu. Vieno tokio statinio rekonstrukciją Kauno Žaliakalnio mikrorajone stebėjo šio straipsnio autorė.

Pašalinus išorės apdailą paaiškėjo, kad 1924 m. pastatyto namelio sienose esantys spaliai beveik nesukritę, nesudrėkę, juose neįsiveisė nei pelėsio, nei graužikų. A.Naujokaičio teigimu, spaliai puikiai izoliuoja šilumą, nepelija, dėl juose esančių aliejinių medžiagų nesiveisia parazitai. Todėl spaliai galėtų būti naudojami statant namus ir šiais laikais.

Lygiai taip pat praėjusio šimtmečio meistrai statė ir palyginti šiltus karkasinius namus su pjuvenų bei kalkių užpildu, mūsų protėviai žinojo ne vieną statybos iš vietinių žaliavų technologiją, tačiau minėtus statybos būdus išstūmė statybos pramonė, silikatinės plytos.

Paklaustas, ar mokslininkai mato statybos iš vietinių žaliavų perspektyvų, A.Gailius atsakė teigiamai: “Anksčiau statyboms iš vietinių žaliavų priešinosi ugniagesiai, sunku būdavo rasti architektą, kuris sutiktų projektuoti molio ar šiaudų namą. Bet dabar padėtis keičiasi.”

Pasak profesoriaus, statyba iš molio ir šiaudų – ekologiška ir natūrali. “Pasaulyje ne veltui vartojamas terminas “darnioji plėtra”, – pasakoja A.Gailius. – Rūpindamiesi švarios aplinkos išsaugojimu, žmonės suprato, kad atliekas reikia perdirbti, panaudoti statybai. Šiaudus, pelus, spalius ar pjuvenas naudojant statybai ne tik saugoma aplinka, bet ir atsiranda sveikų gyvenamųjų būstų.”

Profesoriui, gaila, kad Lietuvoje dar nėra nė vienos ekologiškos gyvenvietės. O štai Danijoje tokių gyvenviečių jau ne viena. Jose namai su visais patogumais pastatyti iš monolitinio molio sienų su smulkintų šiaudų užpildu, daugumos stogai iš nendrių.

Šiaudinių namų asociacijos surengtos apklausos duomenimis, 75 proc. šiaudinių statinių Lietuvoje yra gyvenamosios paskirties. Pagrindinės priežastys, kodėl pasirinktas šis statybos būdas: namai šilti, iš natūralių medžiagų, pigesni nei kiti, be to, mažiau kenkia gamtai