„Gerėjanti statistika neguodžia tų, kurių artimas žmogus negrįžo iš darbo namo“, – žurnalo „Statyba ir architektūra“ surengtoje konferencijoje „Saugaus darbo statybose užtikrinimas“ kalbėjo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika. Po tragiškų Rygos įvykių, su kuriais Lietuva susijusi labiau, negu atrodė pirmosiomis valandomis, kalbėti apie gerėjančią statistiką jau ir neišeina. Gruodžio mėnesio pradžia, priminė A. Lupeika, tragiška buvo ir Lietuvos statybvietėse – vieną dieną žuvo du statybininkai.
Žurnalo „Statyba ir architektūra“ drauge su Valstybine darbo inspekcija (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) ir Nacionaliniu saugos ir sveikatos darbe institutu Lietuvos parodų ir kongresų rūmuose „Litexpo“ surengtoje konferencijoje kalbėta ne tik apie esminius saugios elgsenos statybų aikštelėje ugdymo principus, rizikos vertinimą mobiliosiose darbo vietose, bet ir ekonominį saugos darbe naudingumą.
Konferencijoje pranešimus skaitė VDI Techninės saugos skyriaus vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vincas Čenkus, LSA vyr. konsultantė Gražina Laurynaitienė, Nacionalinio saugos ir sveikatos darbe instituto direktorius, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis, bendrovės „Doka Lietuva“ atstovas, inžinierius technologas Vytautas Adomavičius.
VDI statybos aikštelių patikrai šiemet skyrė didesnį dėmesį nei kitoms darbo vietoms. Ir ne kartą patyrė senų laikų požiūrį į darbo saugą – kai šia problema susirūpinama tik besiruošiant darbo saugos inspektorių vizitui. „Dekoracijos“ iš šalmų ir aptvarų kartais dingsta nepraėjus nė savaitei po jų apsilankymo.
„Reikia suvokti, kad lengvas nelaimingas atsitikimas dažnai yra neįvykęs mirtinas, – atkreipė dėmesį Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas A. Lupeika. – Japonai turi
gerą pamokomą posakį: „Laukti geros kloties – tai tas pat, kas laukti mirties.“
Nacionalinio saugos ir sveikatos darbe instituto vadovas V. Levickis įsitikinęs, kad pakeisti netinkamą požiūrį į darbo saugos problemas darbdavius geriausiai motyvuoja ekonominio naudingumo suvokimas. O geriausius sprendimus padiktuoja įsisąmoninimas, kad rūpinimasis darbo sauga turi būti ne vien teisės aktų vykdymas, bet ir įmonės vadybos dalis. Ir kad tai tikrai duoda ekonominę naudą.
Konferencijos pabaigoje, paklausęs, ar daug kainuoja sauga darbe, bendrovės „Doka Lietuva“ inžinierius technologas V. Adomavičius čia pat atsakė: „Saugi darbo vieta nėra brangi – ji neįkainojama.“