X ir Y karta užaugo su posakiu „mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“, o dabartinei Z kartai formulių kalti per naktis neteks. Jai ugdyti pasitelkiama tarpdalykinė integracija. STEAM (science, technology, engineering, art, mathematics) ugdymas leidžia mokytis eksperimentuojant ir iš naujo vertinant vadovėlines tiesas.

Viktorija DAČINSKAITĖ

Steve‘o Jobso pamaina

„Kokių žmonių dabar labiausiai reikia pasaulyje? Kūrėjų. Ateityje jų reikės dar labiau. Ypač jei įvertinsime gamybos procesų automatizavimą ir tą faktą, kad vis daugiau darbo vietų perima robotai. O štai vykdytojų turime pakankamai“, – sako Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.

Pasak jo, savo vietą darbo rinkoje turės tie, kurie sugebės kurti naujus produktus ir technologijas, o STEAM mokymas būtent ir padeda lavinti tam reikalingus gebėjimus.

„Puikiai suprantame, kad po 10 metų darbo rinkoje bus profesijų, apie kurias šiandien net nenutuokiame. Švietimo sistema per daug inertiška, kad jau dabar galėtume numatyti, kokių tiksliai specialybių žmonių reikės, ir juos rengti. STEAM padeda ugdyti įvairias reikalingas ir tarpusavyje susijusias kompetencijas, kad žmogus galėtų nesunkiai pasirinkti savo kelią ir gebėtų persiorientuoti. Ateityje tai bus labai svarbu“, – tikina V.Levickis.

Jis taip pat priduria, kad STEAM kompetencijų turintys specialistai ne tik laisviau konkuruos darbo rinkoje, bet ir lengviau pereis, pavyzdžiui, iš vieno inžinerijos sektoriaus į kitą. Tačiau jei įgūdžiai nebus suformuoti, persiorientavimas ne visada duos gerų rezultatų. Mokėjimą greitai prisitaikyti pasikeitus aplinkybėms V.Levickis įvardija kaip vieną svarbiausių ateities darbuotojo gebėjimų.

Prieš atsirandant STEAM mokymui buvo taikoma kita metodika – STEM, į kurią dar nebuvo įtraukti menai. Jų integravimą V.Levickis laiko svarbiu žingsniu: „Paprastas pavyzdys: Steve‘as Jobsas yra sakęs, kad rinkoje laimi tie, kurie suderina technologijas su dizainu. Menai ir technologijos seniai nėra skirtingi poliai. Turime suprasti, kad, pavyzdžiui, „iPhone“ telefonui svarbi ir išvaizda, ir tai, kas jo viduje. Būtina problemą spręsti kompleksiškai, sugebėti modeliuoti ir pan. Inžinerinės kompetencijos yra kritiškai svarbios.“

Kad STEAM specialistų laukia šviesi ateitis, abejonių nekyla. Europos Komisijos duomenimis, jiems 2020 m. numatoma 16 mln. laisvų darbo vietų. O tokios specialybės, kaip inžinierius programuotojas, aviacijos technikas ar kompiuterių sistemų inžinierius, Lietuvos Vyriausybės jau yra įtrauktos į trūkstamų sąrašą.

Žinias taiko mokydamiesi

Nors posakis „mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs“ dar gajus, vargu ar su juo sutiktų Vilniaus Žemynos progimnazijos technologijų mokytojo Romo Čiupailos mokiniai. Jo tikinimu, galimybė per technologijas pritaikyti kitų mokslų žinias mokinius labai motyvuoja: „Kiekvienas daiktas turi būti ne tik panaudojamas, bet ir gražus, todėl be menų neapsieisi, o matematikos žinių reikia, jeigu nori ką nors tiksliai apskaičiuoti, nubrėžti. Pavyzdžiui, vaikai darė papuošalų dėžutes kalėdinei parodai. Per technologijų pamoką pjaustė metalą, matematikos žinias taikė, kai reikėjo apskaičiuoti plotą, kraštinių aukštį, o per dailę jas gražino.“

Mokytojas neabejoja, kad STEAM ugdo mąstymą, plečia akiratį. „Ką per informatiką sužino, pritaiko per mano pamokas. Vaikai ypač džiaugiasi išmokę, pavyzdžiui, užprogramuoti robotuką, įvairius šviesos efektus. Mokslas nebeatrodo toks abstraktus dalykas, ir jiems patiems įdomiau“, – teigia R.Čiupaila.

Vadovaujantis STEAM metodika nuo šių mokslo metų mokoma ir po vieną antrokų, trečiokų ir ketvirtokų klasę. Taip vaikai nuo gana ankstyvo amžiaus pradeda lavinti skirtingus gebėjimus.

Iš esmės panašios nuomonės laikosi ir Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vincentas Klemka. Jo vadovaujamame mokymo centre daug dėmesio skiriama IT mokslams. Šiuo metu rengiami naujausių programų specialistai: JAVA, žiniatinklio programuotojai, programinės įrangos testuotojai, multimedijos paslaugų teikėjai.

V.Klemka įsitikinęs, kad šiandien IT specialistas turi būti savotiškas išradėjas, gebėti pasinaudoti įvairių mokslų žiniomis. „Kad svetainė lankytojui būtų patogi, žiniatinklio programuotojas turi suprasti dizainą. Multimedijos specialistas privalo mokėti kurti radijo, televizijos klipus, filmus, reklamas, o be technologijos ar menų mokslų tai būtų praktiškai neįmanoma. IT specialistams reikia ir matematikos žinių. Galimybė taikyti skirtingų mokslų kompetencijas padeda sukurti geriausią galutinį rezultatą“, – pasakoja mokymo centro vadovas.

Skatina eksperimentuoti

Mokytis STEAM jau ne vienus metus moksleiviams padeda ir šių mokslų konkursas „Mūsų eksperimentas“, kurio esmė – skatinti kūrybiškai mokytis gamtos, technologijos, inžinerijos, menų ir matematikos dalykų bei gerinti mokinių pasiekimus atliekant tiriamuosius darbus. Jam kasmet pristatoma kelios dešimtys fizikos, chemijos, biologijos eksperimentų. Vieni įdomesnių – kaip pasitelkus augalų savybes kuo ilgiau išlaikyti šviežius ekologiškai augintus obuolius, bandymai patiems pasigaminti garsiakalbį ir net 3D spausdintuvą.

O štai tarp pirmąsias vietas užėmusiųjų buvo Joniškio r. Žagarės gimnazistės, atlikusios kiaušinio lukšto tvirtumo tyrimą. Jos aiškinosi, ar skiriasi naminių ir paukštynuose auginamų vištų kiaušinių lukšto stiprumas, kaip jį veikia „Coca-Cola“ ir ar galima jį apsaugoti dantų pasta.

„Tai ne tas konkursas, kuriame būtų atskiri laimėtojai, nes laimi visi, kurie tik dalyvauja. Tai konkursas, kuriame galima išbandyti savo galimybes ir kūrybingumą, taip pat, kas ypač svarbu, darbą komandoje su mokytoju. Laisvai dirbančios mokinių ir mokytojų komandos ir turėtų tapti mokymo bei mokymosi pagrindu“, – sako prof. Vladas Vansevičius, „Mūsų eksperimento“ vertinimo komisijos vadovas.

Šiame konkurse gali dalyvauti 1–11 klasėse besimokantys moksleiviai iš bendrojo ugdymo mokyklų, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo įstaigų. Jų užduotis – atlikti tiriamąjį darbą bet kuria STEAM mokslų ar jų grupių tematika ir komisijai pateikti darbo aprašą bei tyrimą iliustruojančią filmuotą medžiagą. Tyrimas atliekamas susibūrus į ne didesnes kaip penkių mokinių komandas STEAM mokslų pamokų arba neformaliojo švietimo pamokų metu. Darbui turi vadovauti vienas ar keli pedagogai.

Skatins mokslą regionuose

Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo dešimties regioninių STEAM centrų steigimą, kuriuose moksleiviai galėtų geriau pažinti gamtos, technologijos, inžinerijos, matematikos ir menų mokslą, eksperimentuoti ir patys kurti, o vėliau rinktis su tuo susijusias studijas.

„STEAM centruose mokiniai susipažins su tiksliųjų mokslų dėsniais, naujausiomis technologijomis, išradimais. Čia jie galės eksperimentuoti, atlikti laboratorinius, projektinius, brandos darbus. Tai turėtų pagerinti mokinių pasiekimus „kietųjų“ mokslų srityje, paskatinti rinktis su jais susijusias studijas. Taip mes auginsime būsimus tyrėjus ir šalyje formuosime inovacijų kultūrą“, – sako Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė.

Tokie centrai steigiami Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus miestuose.

Per šiuos ir ateinančius metus daugiau kaip 700 šalies mokyklų, kuriose mokosi 1–8 klasių mokiniai, Švietimo ir mokslo ministerija aprūpins naujomis gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonėmis, kurioms skirta beveik 7 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų.

Mokykloms bus nupirkta priemonių ir įrangos, skirtos tyrimams ir bandymams: tai gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai, nauji įvairūs tūrių matavimo indai, cheminės medžiagos, termometrai, svarstyklės, mėgintuvėliai, mikroskopai, žiūronai, kompasai, mechanikos, optikos rinkiniai, kėlimo mechanizmai ir kt. Taip pat bus parengtos metodikos, kaip pamokose efektyviai naudoti nupirktas priemones. Planuojama parengti apie 100 pamokų metodinės pagalbos priemonių, kurias sudarys pamokų aprašymai ir filmuota medžiaga.