Tik ne sostinė rąžosi pirmoji. Veržliausiai iš vasaros snaudulio žada pakirsti maištingasis Panevėžio J.Miltinio dramos teatras. Rugsėjo pirmąją jis rodys anaiptol ne vaikams skirtą latvės Ingos Abelės pjesės „Jazminas“ premjerą. Į jazminais baltuojantį namą pas dukterį, kuri irgi vardu Jazmina, po septynerių prapulties metų parvažiuoja motina su svetimtaučiu vyru. Kartu jie daug kalba apie meilę, suteikdami vienas kitam vilčių, kurios neišsipildo. Kiekvienas bando kovoti dėl savo laimės, tačiau nesusitvarko nė su pačiu savimi…
„Nusistovėjęs vidinis jaunos moters Jazminos pasaulis susiduria su iki tol nepažintu išoriniu. Atradimas ar praradimas – ta naujoji patirtis? Kad ir kaip ten buvę, gyvenimas dėl to nė nestabteli, toliau teka savo nevaržomu srautu. Staiga pražydęs, apsvaiginęs įstabiu aromatu jazmino krūmas beveik iškart ir numeta žiedlapius, padengdamas žemę baltumu. Tačiau pats krūmas lieka gyvas ir žaliuoja toliau“, – dėsto iš Latvijos atvykusi spektaklio režisierė Mara Kimelė.
Jazminos personažą spektaklyje kuria jauna aktorė Inga Jarkova, jos motiną vaidina Auksinio scenos kryžiaus laureatė Asta Preidytė.
Antrasis prabudimas numatomas Klaipėdoje. Uostamiesčio dramos teatre nebe pirmą kartą savo meistrišką ranką lavina Jonas Vaitkus, spektakliui pasirinkęs lenkų šiuolaikinės rašytojos Dorotos Maslowskos pjesę „Mums viskas gerai“. Būdama vos dvidešimt trejų, ši autorė tapo prestižiškiausios Lenkijos literatūros premijos „Nike“ laureate. Parašyti pjesę D.Maslowską įkalbėjo garsus režisierius Grzegorzas Jarzyna, pats šį veikalą pastatęs Berlyne.
Pjesėje vaizduojama šiuolaikinė Lenkija, bet tos pačios realijos tinka bet kuriai posovietinei šaliai. Trijų kartų atstovės – nesusikalbančios, viena kitos užguitos ir užgautos – gyvena viename bute. Jos viena kitos nebegirdi ir netgi nebando kalbėtis. Iš tiesų jos gyvena laukdamos beketiško stebuklo, kuris neateis: gyvenimo be baimės, be pažeminimo, su savigarba ir orumu. Be amžinojo „o Vakaruose tai jau, o pas mus vis ne“ ir be tylaus siaubo suvokus, kad tavo gyvenime niekas nepasikeis.
Kas belieka? Nuolatinė koma, pertraukiama panikos priepuolių. Vaidina Regina Šaltenytė, Nelė Savičenko, Valentina Leonavičiūtė, Igoris Reklaitis, Darius Meškauskas ir kiti.
Dar vienos šiuolaikinės dramaturgės papasakotą istoriją išvysime Rusų dramos teatro scenoje: čia režisierė Agnė Dilytė ėmėsi suomės Annos Krogerus pjesės „Iš meilės man“. Ir vėl šeimyninė drama su stebuklo laukimo prieskoniu: dešimtmetė Silvija auga su taurelės nevengiančia motina interjero dizainere ir tėvu – psichologu, garsios televizijos laidos vedėju. Užsiėmęs kitų žmonių santykių analize, jis nepastebi nuosavuose namuose bręstančios krizės ir didėjančio chaoso. Mergaitės motina dienas leidžia galvodama apie nelaimingą santuoką ir gyvenimo pilnatvės trūkumą, o vieniša Silvija svajoja priglausti bent jau šunį… Pagrindinį Silvijos vaidmenį kuria vaidybą tebestudijuojanti Edita Gončiarova.
Dramaturgai vyrai irgi neabejingi moterų likimams, juolab vieša paslaptis, kad teatrus dažniausiai lanko moterys, o trupėse apstu pagrindinių vaidmenų besiilginčių artisčių. Režisierius Arvydas Lebeliūnas, su Aldonos Bendoriūtės ir Alekso Kazanavičiaus duetu prieš porą metų pastatęs žiūrovų pamėgtą spektaklį „Kitais metais, tuo pačiu laiku“, dar kartą atsigręžė į šią talentingą šeimyninę aktorių porą.
Šiuolaikinio rusų dramaturgo Vasilijaus Sigarevo pjesėje „Gupelė“ matome vyro užguitą moterį, kuri pati save laiko prasta ir niekam tikusia. Vyras dėl nereiklumo aplinkos sąlygoms lygina ją su lengviausiai bet kokiame akvariume išgyvenančia žuvyte gupele. Intriga prasideda tuomet, kai moteris išdrįsta pasikviesti į svečius kitą vyriškį – dėmesingą ir pagarbų. Šeimos galva į beužsimezgantį žmonos flirtą žvelgia stebėtinai geranoriškai… Jaunimo teatro pristatomoje „Gupelėje“ A.Bendoriūtės ir A.Kazanavičiaus duetą papildys aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Klasikos baruose
Iki šiol tik studentiškus spektaklius režisuodavęs aktorius Ramūnas Cicėnas pasirinko norvegų dramaturgo Henriko Ibseno pjesę „Helgelando karžygiai“. Helgelandas – istorinė vikingų karžygių tėvonija Norvegijos šiaurėje. O vikingų šeimų kronikos liudija žmogiškąsias vertybes, kilniadvasiškumą ir „garbės žodį“, šiais laikais ne tik praradusį prasmę, bet ir tapusį apgaulės bei melo įrankiu. Vaidina Leonardas Pobedonoscevas, Mindaugas Capas, Mantas Vaitiekūnas, Vytautas Rumšas, Balys Latėnas, Edmundas Mikulskis, Gintarė Latvėnaitė, Gabrielė Tuminaitė ir Rimantė Valiukaitė.
O į Oskaro Koršunovo teatrą šįkart persikėlęs produktyvusis Artūras Areima nepabijojo atsigręžti į Williamą Shakespeare’ą. Lietuvoje lig šiol neinscenizuotas „Julijus Cezaris“ (1599 m.) pagrįstas tikru istorijos įvykiu – sąmokslu prieš garsųjį senovės Romos diktatorių. Spektaklio dėmesio centre – absurdo valdomas politikų klanas, kuriam būdinga nieko neveikti, kartu imituojant realius veiksmus liaudžiai nuraminti. Valdininkai mėgsta papostringauti stebėdami arklių lenktynes, tačiau tikrasis šalies gyvenimas jiems visai neįdomus.
W.Shakespeare’o aprašytos realijos atpažįstamos ir šiandien. Kasdien viešo dėmesio reikalaujančios smulkmenos valdo mus apsimesdamos reikšmingomis, nors iš tiesų nedaro jokios įtakos konkrečiam gyvenimui. Pateiktos scenoje jos virsta pokštais, nesąmonėmis, logikos žaismu. Spektaklis grindžiamas nestandartiniu pasaulio jutimu ir keistumo estetika. Julijaus Cezario vaidmenį spektaklyje kuria jaunas aktorius Tomas Stirna.
Dar vieną savo vaidinimą Rusų dramos teatro scenoje turės galimybę pristatyti J.Vaitkaus vadovaujamo Muzikos ir teatro akademijos vaidybos kurso studentai. Su savo dėstytoja režisiere Laima Adomaitiene jie ėmėsi lietuviškos klasikos – Žemaitės „Trijų mylimų“, logiškai pataisytų į „Tris mylinčias“. Plastinės raiškos prisodrintas studentų spektaklis nestokoja ironijos ir žada netikėtą pabaigą. Sodrus devyniolikto amžiaus pabaigos komedijos žodynas papildomas lig šiol aktualiomis rusiškomis ir lenkiškomis frazėmis.
Šokiai ir arijos
Muzikos pasaulyje 2013-ieji bus pažymėti Richardo Wagnerio ženklu, mat minėsime šio vokiečių kompozitoriaus 200-ąsias gimimo metines. Tikroji jubiliejaus data – gegužės 22-oji, bet Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras R.Wagnerio kūrinių savaitę savo repertuare planuoja jau balandį. O baletas „Tristanas ir Izolda“ pagal R.Wagnerio muziką scenon išleidžiamas jau sezono pradžioje. Lietuvos nacionalinės baleto trupės meno vadovas Krzysztofas Pastoras analogišką baletą jau yra statęs Stokholmo karališkajame, Varšuvos didžiajame teatre, bet Vilniui žadama nauja „Tristano ir Izoldos“ versija. Joje panaudoti to paties pavadinimo R.Wagnerio operos fragmentai, taip pat kitas kompozitoriaus kūrinys – „Penkios Mathilde Wesendonck dainos”. Premjeros muzikos vadovas ir dirigentas – Modestas Pitrėnas.
Išvysime ir šiuolaikinio šokio premjerą, kurią žada Gyčio Ivanausko teatras. Brigitos Urbietytės kuriamo spektaklio „Tango Salon“ centre – dar kartą šiuolaikinės moterys, ant savo trapių pečių prisiimančios vyrų „nuvairuoto“ pasaulio gelbėtojų misiją.
O argi ne meilė gražuolei čigonei Sofi, kuri pasirodo besanti princesė, išgelbėja ir Šandorą iš Johanno Strausso operetės „Čigonų baronas“? Ši operetė rugsėjį – vėl Kauno muzikinio teatro scenoje. Gedimino Šeduikio režisuotame spektaklyje, kuriam kostiumus kuria Juozas Statkevičius, dainuos Edmundas Seilius, Vaidas Vyšniauskas, Raminta Vaicekauskaitė, Gitana Pečkytė ir kiti teatro solistai.
Rugsėjo premjerų dešimtukas
1, 2, 16 d. 17 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatre – „Jazminas“. Rež. Mara Kimelė
6 d. 18 val. Klaipėdos žvejų rūmuose – „Mums viskas gerai“. Rež. Jonas Vaitkus
14, 15 d. 18 val. Rusų dramos teatre – „Iš meilės man“. Rež. Agnė Dilytė
14, 15 d. 18.30 val. Vilniaus mažajame teatre – „Helgelando karžygiai“. Rež. Ramūnas Cicėnas
14, 15 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatro studijoje – „Julijus Cezaris“. Rež. Artūras Areima
15, 16, 19 d. 18.30 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – „Tristanas ir Izolda“. Choreografas Krzysztofas Pastoras
21, 22 d. 18 val. Vilniaus jaunimo teatre – „Gupelė“. Rež. Arvydas Lebeliūnas
22 d. 19 val. Teatro arenoje – „Tango Salon“. Choreografė Brigita Urbietytė
27, 28 d. 18 val. Rusų dramos teatre – „Trys mylinčios“. Rež. Laima Adomaitienė
28, 29, 30 d. 18 val. Kauno muzikiniame teatre – „Čigonų baronas“. Rež. Gediminas Šeduikis