Irake stiprėjanti teroristinės grupuotės, pasivadinusios „Islamo valstybe“, įtaka kelia nerimą ir europiečiams: dabartinė situacija vertinama kaip pavojingiausia po Rugsėjo 11-osios.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama dažnai prisimena krepšinį. Šių metų sausio mėnesį duodamas interviu „New Yorker“ žurnalui jis pasitelkė šią sporto šaką kaip analogiją vertindamas „Islamo valstybės“ (IS), tuo metu žinomos ilgesniu „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ISIS) pavadinimu, stiprėjimą: „Kalbėdami apie ISIS dažnai sakome, kad tie, kurie užsivelka Los Andželo „Lakers“ komandos marškinėlius, dar tikrai netampa Kobe Bryanto lygio žaidėjais. Yra didelis skirtumas tarp Osamos bin Ladeno vadovauto „Al Qaeda“ tinklo pajėgumų, ryšių ir pasirengimo rengti teroristinius aktus bei džihadistų, kurie vykdo vietinio lygio išpuolius.“

Nepaisant vaizdingumo, B.Obama, atrodo, smarkiai suklydo nuvertindamas augantį radikalų islamistų judėjimą: jau po pusės metų, rugpjūčio 7 dieną, jis sušaukė specialią spaudos konferenciją, per kurią paskelbė, kad JAV siunčia į Iraką karo naikintuvus ir bepiločius lėktuvus, turinčius sukliudyti IS plėsti kontroliuojamą Irako teritoriją. Nors B.Obama savo prezidentavimo laikotarpiu pabrėžė būtinybę baigti pirmtako George‘o W.Busho pradėtą misiją Irake, nauja įvykių eiga privertė JAV pradėti pirmą tiesioginę karinę operaciją Irake nuo 2011 m. „JAV ateina į pagalbą“, – sakė prezidentas, atsakydamas į oficialų Irako valdžios pagalbos prašymą.

Džihadistai, kurie dar neseniai vykdė tik nedidelio masto išpuolius, bejėgės Irako valdžios akivaizdoje tapo grėsme viso regiono stabilumui, o kartu – ir Vakarų pasauliui.

Ekstremistų stiprėjimas

Sunitų radikalus vienijanti IS per daugiau nei dešimtmetį iš santykinai nedidelės teroristinės grupuotės virto jėga, vienijančia, neoficialiais duomenimis, apie 7–10 tūkst. kovotojų iš viso pasaulio ir valdančia turtą, kurio vertė siekia apie du milijardus JAV dolerių. Finansinį stiprėjimą lėmė ne tik milijoninės įvairių asmenų dotacijos, bet ir karinės pergalės Irake bei Sirijoje, po kurių IS perėmė keliolikos bankų turtą ir ėmė valdyti gamtinių išteklių turtingas teritorijas. Bene didžiausią atgarsį sukėlė faktas, kad IS perėmė antrą pagal dydį Irako miestą Mosulą ir jau kontroliuoja teritoriją, dydžiu prilygstančią Belgijai.

Tokią įtaką IS įgijo per trumpą laiką: organizacijos ištakos skaičiuojamos maždaug nuo 2003 m., kai ji susibūrė keldama tikslą priešintis Vakarų įtakai regione ir stiprinti šarijos teisę, tačiau dėl radikalių metodų sunkiai rado bendrą kalbą su kitomis kovotojų grupėmis ir buvo marginalizuota. Jos stiprėjimas prasidėjo tuomet, kai JAV atitraukė karines pajėgas iš Irako ir perleido valdžią vietos politikams. IS greitai pasinaudojo tuo, kad statistiškai sunitų dominuojamame Irake valdžia ne itin demokratišku būdu atiteko šiitams, kurių premjeras Nouri al-Maliki ne tik atsisakė dalytis įtaka, bet ir skatino susidoroti su sunitais. Tai sukūrė palankią galimybę IS nesunkiai perimti sunitų dominuojamų Irako šiaurinių teritorijų kontrolę.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 312014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-31-2014-m