Švietimas
Dauguma Lietuvos universitetų šiemet sulaukė mažiau jaunuolių prašymų studijuoti. Prašymų, kuriuose populiariausia šalyje aukštoji mokykla Vilniaus universitetas buvo nurodyta pirmuoju pageidavimu, šiemet pateikta 7221, nors pernai tokių sulaukta 7655, o 2008 m. – 8084.
Palyginti su 2009 m., šiemet mažiau prašymų sulaukė ir Mykolo Romerio universitetas (204 prašymais mažiau), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (272), Kauno technologijos universitetas (79), Vytauto Didžiojo universitetas (116), Klaipėdos universitetas (524) ir kiti.
“Priėmime į aukštąsias mokyklas šiemet dalyvaus 36 tūkst. stojančiųjų, nors pernai jų buvo 39 tūkst. Pernai galiojo ir šiek tiek kita sistema – ketinantieji stoti į kolegijas ir universitetus abiturientai pildė atskirus prašymus, tad dalis jaunuolių, pildę du prašymus ir stoję tiek į universitetą, tiek į kolegiją, kilstelėjo šį rezultatą. O kodėl stojančiųjų mažiau? Aišku, padaugėjo stojančiųjų į užsienio universitetus, gal prisidėjo emigracija, gal daugiau stojo į profesines mokyklas”, – svarstė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas prof. Pranas Žiliukas.
Profesoriaus pastebėjimu, populiariausios studijų programos šiemet nesikeitė – pirmose vietose išliko teisė, ekonomika, verslo administravimas, kūrybinės industrijos, psichologija.
“Tačiau tam tikrų pokyčių yra – padidėjo trauka į menus, informatiką, biomedicinos mokslus. Matyt, visuomenėje specialybės prestižo sąvoka keičiasi: gal žmonės labiau atsižvelgia į padėtį darbo rinkoje, eiles darbo biržoje, atlyginimus – ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu. Juk išvykę į užsienį gydytojai sugeba gerai uždirbti, apie tai garsas pasklidęs”, – priežastis analizavo P.Žiliukas.
Per 50 proc. užsiregistravusiųjų stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas kaip pirmą pasirinkimą įrašė socialinius mokslus, 16 proc. – biomedicinos, 15,7 proc. – technologijos mokslus. Meno studijas pasirinko 6,8 proc.
Beje, šiemet valstybės finansuojamų vietų mažiau – pernai jų buvo apie 21 tūkst., o šiemet arti 19 tūkst.
Na, nėra ko stebėtis, kai dauguma jaunuolių išvyksta iš Lietuvos, vejami nedarbo, ekonomikos nuosmūkio ir diskriminacijos.
Tikėjausi daug baisesnių rezultatų, ypač, kai tas “Lietrytis” postringauja apie protų nutekėjimą.