Reitingavimo sistema stojantiesiems į menų studijas yra netinkama, dėl jos prarandami talentai, ypač tie, kurie nori mokytis nepopuliarių profesijų, teigia menų aukštųjų mokyklų atstovai.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) prorektorius studijoms profesorius Audrius Klimas BNS paklaustas, ar šiemet į akademiją įstojo labiausiai to verti, teigė, kad nors sistemos privalumus ir trūkumus vertinti dar sunku, didžiausia blogybė yra ta, kad reitingavimo sistema neveikia, kai į studijų kryptį stoja nedaug pageidaujančiųjų.

Jo teigimu, reitingavimo sistema lėmė, kad kuo mažiau yra stojančiųjų į tam tikras profesijas, tuo mažiau gaunama valstybės finansuojamų vietų būtent tai krypčiai. Kaip pavyzdį jis pateikė Klaipėdoje esančią vizualaus dizaino katedrą: čia į valstybės finansuojamas vietas pernai įstojo 35 žmonės, o šiemet – tik trys.

“Galima sakyti, kad čia studentų pasirinkimas, rinka nulėmė jų simpatijas ir antipatijas, tačiau kodėl per metus taip dramatiškai pasikeitė jų nuomonė. Mes susiduriame su visiškai perversiškais skaičiais, kur studijų procesas tampa visiškai neprognozuojamas ir nepasiduodantis planavimui. Kaip skaičiuoti dėstytojų krūvius ir pan. Ką tada, dalį dėstytojų atleisti iš darbo? O kitais metais bus 50 studentų?” – kalbėjo A.Klimas.

VDA prorektorius tvirtino, kad valstybė neturėtų taip skubėti keisti priėmimo tvarkos, o palaukti, kol ji nusistovės. Jo manymu, pačios menų mokyklos turėtų rengti priėmimus.

“Labai paprastas dalykas – valstybė daro reformas. Tai darykime trejus metus tam tikrą reformą, nusistovi tam tikri skaičiai (…) Trejus metus vykdome tą reformą, po to žiūrime ir išvedame tam tikrus skaičius ir paliekame kokius 5 metus tą aukštojo mokslo sistemą. Valstybė įveda kvotas atsižvelgdama į tų 3 metų rezultatus ir tada mokylos pačios organizuoja priėmimus”, – tvirtino A.Klimas.

Jis negalėjo atsakyti, ar dėl reitingavimo sistemos buvo prarasta daug talentų, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu įstojimą labiau lemia stojančiųjų pasiruošimas, o ne gabumai, todėl daug geriau pasiruošia didmiesčių atstovai, turintys daugiau galimybių.

“VDA galbūt mažiau nukentėjo, arba, jeigu mes nepriėmėme tų talentingų, tai mes ko gero nežinome, kad jų nepriėmėme”, – sakė prorektorius.

“Mes turime fakultetus Telšiuose ir Klaipėdoje. Akivaizdu, kad, pavyzdžiui, Telšiai aptarnauja tą regioną (…) Koks yra dailės pasiruošimas aplinkiniuose regionuose, kaimuose. Automatiškai aplink Telšius yra daug daugiau žmonių, kurie yra silpniau moka piešti, tapyti, nors jų gabumai nėra blogesni. Ir gauname tokią situaciją, kad žmonės, kurie stoja į Telšių fakultetą atvažiuoja laikyti egzaminų į Vilnių, kur yra visa jų dailės grupė (…) Ir viskas, Telšiai nesurenka savo studentų”, – dėstė A.Klimas.

Anot jo, tokiu atveju, Telšiai kaip tam tikras kultūrinis židinys ima mirti, nes nebėra studentų, dėstytojų ir taip kenkiama pačiam regionui.

A.Klimo teigimu, grantų (valstybės lėšų, skiriamų aukštosioms mokykloms priimti studentus į specifines menų studijų programas) sistema situacijos neišsprendžia, nes jų VDA jų gavo tik 20. Iš viso VDA gavo 206 krepšelius.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektorius profesorius Eduardas Gabnys BNS sakė, kad situacija akademijoje yra sudėtinga, ypač šiemet nukentėjo stojantieji į muzikines profesijas.

“Mūsų situacija yra labai sudėtinga, galima būtų sakyti – katastrofiška (…) Ji yra išskirtinė todėl, kad muzikos studijų kaina pagal normines valstybės patvirtintas kainas metams yra daugiau nei 18 tūkst. litų (…) Pagal dabartinį Lietuvos pragyvenimo lygį neįmanoma, kad atsirastų mokančiųjų už studijas. Tėra vienetiniai atvejai. Pernai buvo vienas studentas, kuris sutiko mokėti daugiau nei 18 tūkst. litų per metus. Taigi, tas kontingentas, kuris buvo suplanuota, kad studentai susimokės patys, pas mus šis mechanizmas nesuveikė”, – sakė E.Gabnys.

Jo teigimu, už borto lieka muzikos mokyklas baigę abiturientai, kurie 12-14 metų intensyviai ir motyvuotai dirbo, kad taptų muzikais.

“Mes tuos galimus būsimus (muzikos – BNS) studentus bandome reitinguoti su visais kitais: su aktoriais, su šokėjais, su kino, televizijos operatoriais. Šie neturi specialaus pasirengimo (…) Reitingavimo mechanizmas yra toks – kuo daugiau stoja, tuo turimas aukštesnis reitingas. Kokį reitingą gali turėti 5 smuikininkai, jei juos reitinguosime. Du pateks, trys ne, nors jie visi yra vienodai pasirengę”, – piktinosi LMTA rektorius.

Anot jo, pačios menų aukštosios mokyklos turėtų spręsti, kokius būsimus studentus priimti, o valstybė galėtų tiesiog nustatyti valstybės finansuojamų vietų skaičių.

Anot E.Gabnio, nors grantai ir padeda “užkaišioti skyles”, tačiau problemos neišsprendžia. Jų LMTA šiemet gavo 39. Vadinamųjų studentų krepšelių akademija gavo 136.