Praėjusiais metais Kaune įvyko bent keturi dideli pokyčiai, ir bent tris iš jų turėjo pastebėti kone kiekvienas kaunietis. Juokeliai apie duobėtas gatves traukiasi į istoriją, galų gale juntamai atpigo būsto šildymas, įsikūrė dar viena didelė užsienio kapitalo įmonė, sukūrusi 200 naujų darbo  vietų, o dvi stiprios Kauno aukštosios mokyklos, atidariusios mokslinių tyrimų centrus, miestą praturtino perspektyviomis mokslo ir verslo jungtimis bei išskirtinės architektūros pastatais.

Žinoma, antrame pagal dydį Lietuvos mieste gerų pokyčių per metus būta gerokai daugiau nei šie keturi. Tačiau bent du dalykai metų pabaigoje miesto gyventojams turėjo nuritinti akmenį nuo širdies arba bent gerokai jį palengvinti: vairuotojai jau pajuto malonumą važiuoti lygiomis miesto gatvėmis, o visi centralizuotu šildymu besinaudojantys miestiečiai – palengvėjimą išvydę sąskaitas už šildymą.

Šildymas toliau pinga

Kauno meras Andrius Kupčinskas pabrėžia, kad principiniai sprendimai, pažaboję brangias rusiškas dujas naudojusios Kauno termofikacijos elektrinės apetitą ir paskatinę konkurenciją šilumos ūkyje, buvo priimti dar 2012 m., kai neeiliniame miesto tarybos posėdyje buvo patvirtintas „Kauno energijos“ investicinis planas, numatęs bendrovės investicijas į šilumos gamybą siekiant sumažinti šilumos kainą. „Kauno energija“ ėmėsi modernizuoti nuosavas jėgaines, buvo sudarytos galimybės privatiems investuotojams statyti biokuro katilines.

„Planą pavyko įgyvendinti, pastaruosius trejus metus buvo labai nuosekliai dirbama, ir dabar matome to darbo rezultatus. Bendrovė „Kauno energija“ vėl tampa rimta šilumos gamintoja bei rinkos žaidėja“, – teigia A.Kupčinskas, vadovaujantis ir „Kauno energijos“ stebėtojų tarybai.

Dujų monopolio nebeliko

Kauno meras šilumos tiekėjams palinkėjo ir toliau šildyti kauniečius už teisingą kainą. Šį mėnesį integruotame Kauno šilumos tinkle šiluma gaminama iš 45 proc. biokuro ir 55 proc. dujų. Šiais metais biokuro dalį tikimasi išauginti iki 70 proc.

Artimiausiu metu į integruotą Kauno miesto šilumos tiekimo tinklą įsilies atnaujintos ir biokurui pritaikytos „Šilko“, „Inkaro“ ir Petrašiūnų jėgainės, priklausančios miestui. Jose bus galima pagaminti net penktadalį viso Kaunui reikalingo šilumos kiekio. Pasak „Kauno energijos“ generalinio direktoriaus Rimanto Bako, bendrovė dar šį šildymo sezoną į Kauno šilumos gamybos rinką „įlies“ net 62 MW naujų biokuro galių. Tai neabejotinai padidins konkurenciją tarp šilumos gamintojų ir sukurs prielaidas šilumos kainai mažėti.

Taigi Kaunas sugebėjo nutraukti šilumos ūkį apraizgiusį rusiškų dujų monopolį ir jau pasiekė vieną mažiausių šildymo kainų visoje Lietuvoje.

Permainos miesto gatvėse

Kas galėjo pagalvoti, kad vienintelė Rytų Europoje asfalto klojimo mašina „Remix Plus“ padės Kaune pasiekti įspūdingą proveržį tvarkant miesto gatves? Galingas aparatas vienu metu frezuoja seną asfaltą, įkaitusią masę sumaišo, paskleidžia, perkloja iš naujo ir ant viršaus papildomai pakloja 2,5 cm naujo asfalto sluoksnį – vaizdžiai tariant, traiško paskutinius stereotipų apie duobėtą miestą likučius.

Ilgą laiką darbavusis užmiesčio keliuose, užpernai, Kauno miesto savivaldybei ir bendrovei „Kauno tiltai“ pasirašius trejų metų sutartį, mašina atriedėjo į Kauną ir per praėjusius metus iki žiemos naująja technologija sutvarkė ne vieną pagrindinę miesto gatvę. 2014 m. sutvarkyta 18 gatvių – tiek, kiek 2011–2013 m. drauge paėmus. Tai – ir šio sunkiasvorio daugiafunkcio aparato nuopelnas.

Svarbiausių miesto gatvių atnaujinimo darbai vykdyti sutelkus kitose srityse sutaupytas lėšas, sėkmingai pritraukus ES paramą ir nepaisant neproporcingo valstybės lėšų skirstymo (kauniečiai vairuotojai kasmet sumoka per 200 mln. Lt degalų akcizo, o  miestui sugrįžta vos 5–7 proc. šios sumos).

Kaina skiriasi iki dešimties kartų

„Kai kas sako, kad visas pagrindines miesto gatves reikėtų tvarkyti taip, kaip buvo sutvarkytas A.Juozapavičiaus prospektas. Bet tokie darbai kainuotų nuo septynių iki dešimties kartų brangiau. Dabar visi „Remix Plus“ aparatu atlikti darbai miestui atsiėjo apie 16 mln. Lt, o visų tų gatvių rekonstrukcija ankstesnėmis technologijomis būtų kainavusi apie 110 mln. Lt. Tokių pinigų nei savivaldybė kada nors turėjo, nei Vyriausybė niekada neskirs“, – pabrėžia Kauno meras A.Kupčinskas, pridurdamas, kad 2015-aisiais planuojamos ne mažesnės darbų apimtys nei praėjusiais metais.

„Anksčiau nemažai lėšų nuolat tekdavo skirti duobėms tvarkyti. Dabar, su „Remix Plus“ atnaujinus daugelį pagrindinių miesto gatvių, jų lopyti jau nebereikės, todėl atlikusias lėšas galėsime skirti ir mažesnėms gatvelėms tvarkyti“, – žada Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Skilandis.

Troleibusas paneigė skeptikų prognozes

Tiesa, 2012–2014 m. dėl paeiliui kapitaliai tvarkomų strateginių miesto transporto arterijų Kauno vairuotojams buvo išties sudėtingi: A.Juozapavičiaus prospektas, Parodos gatvės įkalnė, Panemunės tiltas, K.Petrausko gatvės rekonstrukcija, Savanorių prospekto įkalnės estakada. Viena po kitos keitėsi eismo schemos, apylankinėse gatvėse smarkiai išaugo transporto krūvis, neišvengta spūsčių.

Tačiau kai kelininkų technika apleido suremontuotas gatves, skirtumą pajuto važiuojantieji tiek lengvaisiais automobiliais, tiek viešuoju transportu. O 2014-ųjų spalį į Parodos gatvės kalną užkilo pirmasis troleibusas. Paneigtos skeptikų pašaipos, esą tokios įkalnės troleibusai paprasčiausiai neįveiks, o kauniečiams iš šiaurinės ir  rytinės miesto dalies kelionė iki centro – jau trumpesnė ir patogesnė.

Mikroautobusai – nauji ir patogūs

Gerai sutvarkytos gatvės – ne vienintelė priežastis, dėl kurios kauniečių kelionė iki darbo ar namų tapo ramesnė, saugesnė ir spartesnė. Baigiantis 2014 metams Kaune beveik nebeliko daug sumaišties gatvėse sėjusių senųjų techniškai netvarkingų maršrutinių mikroautobusų. Juos pakeitė keliasdešimt naujų „Mercedes-Benz Sprinter“ mikroautobusų.

Planuojama juose ateityje įdiegti elektroninį miesto bilietą – tai būtų didelis pranašumas, nes autobusais ir troleibusais su elektroniniu bilietu Kaune galima keliauti su persėdimu, papildomai nemokant už kelionę. Tad jaukūs, erdvūs, tvarkingi, tiksliai pagal grafiką kursuojantys mažieji autobusai tampa sklandžia viešojo miesto transporto dalimi.

Pritraukė užsienio investuotojų

Jei jau miesto gyventojui saugiau ir patogiau važiuoti į darbą, gal daugiau atsirado ir darbo? Šiuo požiūriu Kauno teritorinės darbo biržos duomenys – atsargiai optimistiniai: pernai gruodį mieste įregistruota per 2,2 tūkst. darbo vietų, 450 daugiau nei prieš metus.

Kaunas tapo miestu, kurį pastaraisiais metais atranda vis daugiau didelių užsienio kapitalo bendrovių. Spalio pabaigoje Kauno centre oficialiai atidarytas JAV sveikatos apsaugos technologijų ir paslaugų milžinės „Intermedix Corporation“ paslaugų centras. Kompanija, į šį centrą investavusi 17,5 mln. Lt, įkūrė 200 darbo vietų, o ateityje planuoja priimti dar 300 darbuotojų.

Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Arvydo Arnašiaus teigimu, ypač svarbu, kad stambaus tarptautinio investuotojo atėjimas į Kauną ne tik padės plėtoti turimas kompetencijas, bet ir atkreips tarptautinio verslo dėmesį į neišnaudotas galimybes Kaune.

Kompanijos „Intermedix Corporation“ vykdomasis direktorius Kenas Cooke’as pabrėžė, kad kuriant naujas darbo vietas Kauno mieste ypač svarbi bendradarbiavimo su aukštojo mokslo įstaigomis plėtra. Akademiniame mieste, koks nuo seno yra Kaunas, tokiam bendradarbiavimui sudarytos visos galimybės.

Kauno universitetai konkurencingi ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu lygiu. Nuolatines studijas Kaune šiuo metu yra pasirinkę daugiau nei tūkstantis užsieniečių. Trys stiprios mokslo įstaigos, susivienijusios į „Santakos“ mokslo ir verslo slėnį, Kaune atidarė filialus, kurie pagal turimą potencialą jau dabar gretinami su garsiuoju JAV Silicio slėniu.

„Santakos“ slėnis vienija Kauno technologijos universitetą (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) ir Lietuvos energetikos institutą (LEI). 2014 m. Kaune duris atvėrė KTU Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius. Kita „Santakos“ slėnio dalis – LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras – įsikūrė greta Kauno klinikų.

Slėnyje planuojama sukurti apie 350 darbo vietų. Bendradarbiaujant čia atliekami užsakomieji tyrimai, plėtojamos pasaulinio lygio technologijos, gimsta naujos patentabilios idėjos. O miestas praturtėjo gražia, skoninga, šiuolaikiška architektūra.

Miesto puošmena švyti sutvarkytomis erdvėmis

Žvelgdamas į naujųjų technologijų ateitį, miestas nepamiršo ir garbingos praeities. Galų gale baigta tvarkyti Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aplinka –  šventovę supanti 3,4 tūkst. kv. m ploto aikštė išgrįsta istoriniais akmenimis, rastais rekonstruojant A.Juozapavičiaus prospektą ir Parodos gatvę. Tai, kad buvo panaudoti seni, istoriniai grindinio akmenys, sutaupė miestui daugiau kaip 5 mln. Lt. Įgyvendinus šį projektą už nuopelnus Kristaus Prisikėlimo parapijai Kauno meras A.Kupčinskas buvo apdovanotas ženklu „Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia“.

„Kaunas yra modernus, europietiškas ir gražus miestas, gerbiantis tradicijas ir savo istoriją. Tai miestas, kuriame patogu ir gera gyventi, dirbti, kurti, auginti vaikus ir svajoti. Noriu padėkoti kiekvienam kauniečiui, savo idėjomis ir darbu prisidedančiam prie mūsų miesto tobulėjimo“, – sako Kauno meras A.Kupčinskas.