Įvairių sričių gydytojai pastebi, kad didžiausias pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, patirti nerimo priepuolius, alkoholinę psichozę, depresiją gresia vadinamosioms A tipo asmenybėms – veržliems, bet kokia kaina siekiantiems savo tikslų, be atostogų dirbantiems žmonėms. Tai dažniausiai verslo atstovai bei įmonių vadovai, tačiau į didelės rizikos grupę patenka ir pedagogai, medikai, menininkai.
„Ekonominiu sunkmečiu labai padaugėjo miokardo infarktų ir insultų tarp dirbančiųjų transporto srityje. Mokytojai, gydytojai, įmonių vadovai taip pat dažniau patiria infarktą, tačiau nebuvo nė vieno paciento, kuris neturėtų rizikos veiksnių. Tai antsvoris, rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas ir svarbiausia – lėtinis stresas, patiriamas dirbant be poilsio“, – sako VUL Santariškių klinikų intensyviosios kardiologijos skyriaus vedėjas Pranas Šerpytis.
Vilniaus toksikologijos klinikos vadovas Evaldas Atkočiūnas pastebi, kad įtampą darbe patiriantys žmonės nerimo simptomus dažniau stengiasi numalšinti vartodami alkoholį. Kūrybinių profesijų atstovai griebiasi alkoholio, kad išlaisvintų mintis. „Tai neretai sukelia alkoholines psichozes ir priklausomybę. Įmonių savininkų ir vadovų įprotis tvarkyti reikalus vaišinantis alkoholiu taip pat dažnai atveda prie kasdienio jo vartojimo“, – dėsto E.Atkočiūnas.
Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Valentinas Mačiulis sako, kad įvairios neurozės ne būdingos tam tikrai profesijai, o labiau priklauso nuo socialinių veiksnių. „Nuotaikų kaita, nerimastinga būsena vargina vis daugiau žmonių dėl artimųjų emigracijos. Tas, kuris lieka Lietuvoje, nerimauja dėl išvykusiojo, pasikeitus situacijai šeimoje jaučiasi sutrikdytas. Daugelis netekusiųjų darbo taip pat palūžta. Ir nesvarbu, ar bankrutavo verslas, ar žmogus buvo atleistas iš samdomo eilinio darbuotojo pareigų“, – tvirtina V.Mačiulis.