Vakar Čiurlionio kvarteto primarijui Jonui Tankevičiui sukako 50 metų. Muzikanto jubiliejui skirtas koncertas Nacionalinėje filharmonijoje numatytas spalio 19-ąją.

Scenoje tą vakarą grieš beveik visa Tankevičių šeima: tetrūks penkiolikmetės Miglės. “Su žmona vylėmės, kad bent dukrai pavyks išvengti profesionalios muzikantės karjeros – juk yra daug kitų, lengvesnių ir pelningesnių profesijų. Tačiau Miglė taip entuziastingai pradėjo lankyti Artūro Noviko džiazo mokyklą, kad dar neaišku, kaip viskas pasisuks”, – neslepia J.Tankevičius.
Jono žmona Vida ir dvidešimt dvejų metų sūnus Simas – Lietuvos kamerinio orkestro smuikininkai. Šiame orkestre lygiai prieš tris dešimtmečius karjerą pradėjo ir pats J.Tankevičius. “Labai džiaugiausi pakviestas į orkestrą dar trečiame kurse. Groti Sauliaus Sondeckio vadovaujamame kolektyve būdavo daug norinčiųjų, nes Lietuvos kamerinis orkestras itin dažnai gastroliuodavo Vakaruose”, – prisimena muzikantas.

Dulkelės sename smuike

Vėliau, kaip tais laikais nutikdavo muzikantams, porai metų teko padėti stryką ir į rankas paimti šautuvą: Jonas tarnavo prieštankinės gynybos dalinyje Kaliningrade. “Nieko baisaus, nors fizinių pratybų netrūko. Tėvai, važiuodami manęs aplankyti, atveždavo smuiką, kad nors tas kelias valandas pagročiau. O po kariuomenės grįžau į Lietuvos kamerinį ir iš antrųjų smuikų persikėliau į pirmuosius”, – pasakoja muzikantas. Mat šiame orkestre ir tuomet, ir šiandien tebegalioja ta pati taisyklė: naujai priimtas smuikininkas gauna vietą antrųjų smuikų vorelės pabaigoje, ir tik sulaukęs savo eilės gali pradėti griežti pirmuoju smuiku.
O perėjimas į Čiurlionio kvartetą susijęs su liūdnu įvykiu: “Sauliaus Kiškio mirtis 1991–1992 metų sankirtoje buvo labai netikėta. Gruodžio 31-ąją sugrojome paskutinį metų koncertą, atsisveikinome, o sausio 2-ąją užėjęs į Rotušę iš budėtojų išgirdau, kad kolegos nebėra”, – prisimena Jonas.
Sulaukęs kvietimo užimti laisvą vietą kvartete ilgai nesvarstė: “Čia kitoks, betarpiškas stygininkų bendravimas. Visi kiekvieną akimirką girdime kiekvieną”, – tvirtina muzikantas.
Jam atiteko ir buvęs S.Kiškio instrumentas, kuriuo dar anksčiau Lietuvos kvartete griežė Kornelija Kalinauskaitė. “Profesorė iki šiol po koncertų Filharmonijoje užsuka patikrinti, ar tvarkingai prižiūriu jos smuikelį. Jei randa pribyrėjusių kanifolijos dulkelių – pabara. Ir dabar tikriausiai pabartų, – šypteli įdėmiai pasukiojęs smuiką prieš dienos šviesą. – Tik aš dulkes iš instrumento krapštyti bijau, verčiau patikiu šį kruopštų darbą meistrui.”

Smuikas buvo pigiausias

Groti J.Tankevičius pradėjo vaikystės mieste Birštone. Tiesa, ne smuiku, bet akordeonu. Juo vietos muzikantas kiekvieną vasarą linksmindavo poilsiautojus kurorto centre, todėl Birštono berniukams akordeonas tiko. Vis dėlto atėjus metui ruoštis muzikos mokyklon (artimiausia veikė Prienuose), nusprendė imtis kito instrumento. “Nebuvom turtuoliai, ir tėvai pragmatiškai apskaičiavo, kas pigiau. Tuo metu mažą smuikelį buvo galima įsigyti už septynis rublius, o strykas kainavo vieną rublį dvidešimt kapeikų. Pianinas, žinoma, buvo brangesnis. Tik vėliau, kai jau persikėliau mokytis į M.K.Čiurlionio menų mokyklą ir teko pirkti rimtą smuiką už tris tūkstančius, paaiškėjo, kad ne ką tesutaupė”, – prisimena pašnekovas.
Dabar jau savo mokinių Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje turintis smuikinininkas dėkingas Prienų pedagogams, pastebėjusiems jo gabumus ir rekomendavusiems vykti į Vilnių. “Šiandien atradę gabesnius vaikus muzikos mokytojai neretai stengiasi juos kuo ilgiau išlaikyti, kad laimėdami konkursus mokiniai jų vardą išgarsintų. O tuomet provincijos pedagogai nebūdavo tokie savanaudiški”, – tvirtina dėstytojas.

Pirmasis smuikas pradeda

Būtent primarijus kvartete duoda ženklą pradėti kūrinį. Maža to – neretai būtent J.Tankevičius ir sudaro Čiurlionio kvarteto muzikines programas, pritaiko kvartetui vieną ar kitą reikalingą partitūrą. Pavyzdžiui, M.K.Čiurlionio koncertus šiuo metu kompozitoriaus atminimui skirtoje jo kūrinių programoje.
O ar pats niekada nemėgino kurti muzikos? “Žinote – niekada. Kolegos irgi siūlė pamėginti, bet atsakiau, kad tokiu atveju kiekvienas kvarteto narys turės parašyti po vieną kūrinio dalį. O apskritai esu už tai, kad kiekvienas dirbtų savo darbą”, – prisipažįsta J.Tankevičius.
Šiuo metu Čiurlionio kvartetas repetuoja Ramintos Šerkšnytės “Rytų elegiją”, kurią spalio pradžioje atliks Monake, kompozitorei ten atsiimant garbingą prizą. Kalėdoms rengiama šventinių giesmių programa kartu su folkloro atlikėja Loreta Sungailiene.
Na, o savo jubiliejiniam koncertui J.Tankevičius parinko vieną M.K.Čiurlionio styginių kvartetą, F.Mendelssohno-Bartholdy, Edwardo Elgaro kūrinių ir jaunos kompozitorės Justės Janulytės dar tebedailinamo naujo opuso, kurį kvartetas atliks kartu su Lietuvos kameriniu orkestru, premjerą.