Kai kurios įstaigos kruopščiai slepia nuo visuomenės ne tik komercines paslaptis, bet jau ir elementarią informaciją.
Pagal Statistikos įstatymą visi respondentai privalo teikti tikslius duomenis įstatymų nustatyta tvarka, tačiau jei jie nurodę duomenų viešai neskelbti, statistikai tokios informacijos neviešina. Pavyzdžiui, Statistikos departamentas negali teikti informacijos net apie kai kurių universitetų, kolegijų studentų skaičių. Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje pateikiamoje informacijoje kai kur vietoj skaičių – tik brūkšneliai.
Kreipusis informacijos tiesiai į tokias aukštąsias mokyklas, reakcija buvo skirtinga.VšĮ Europos humanitarinis universitetas informavo turintis 1,8 tūkst. studentų, bet kodėl jų skaičiaus viešai neleidžia skelbti, nekomentavo. Balstogės universiteto filialo – Ekonomikos ir informatikos fakulteto dekanato vadovas Franciszekas Verkovskis informavo, kad dabar šioje mokslo įstaigoje studijuoja apie 450 studentų, o nenorą oficialiai skelbti duomenis motyvavo tuo, kad toks esąs dekano sprendimas.
VšĮ Verslo ir vadybos akademijos darbuotojas (atsisakęs prisistatyti), į klausimą, kiek šiuo metu moko studentų, atšovė: „Kam jums to reikia? Pateikiame visus duomenis, kokius pateikti įpareigoja įstatymas, tačiau viešai skelbti nėra privaloma. Esame privati mokykla. Kodėl turėtume skelbti?“
Antra vertus, o kodėl reikėtų slėpti? Nebent tikrai yra ką.
Dauguma slapukių – viešosios įstaigos statusą turinčios mokslo įstaigos, daugiausia mokančios verslo ir vadybos. Įslaptinusios savo duomenis ir Vilniaus šv. Juozapo bei Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos.
Galbūt neskelbia duomenų dėl to, kad neparodytų visuomenei, kad jų įstaigose studijuoja labai mažai asmenų palyginti su kitais universitetais. Taip galbūt kristų jų prestižas, kuris galbūt ir taip yra nedidelis.