Studentai iš aukštųjų mokyklų dažniausiai šalinami dėl nesugebėjimo likviduoti akademinių skolų ir išsilaikyti privalomų egzaminų. Tačiau daugėja ir atvejų, kai universiteto jie nebaigia dėl finansinių įskolų savo aukštajai mokyklai.

Vilniaus universiteto atstovės Nijolės Bulotaitės teigimu, skolingų studentų atžvilgiu universiteto politika ne visada yra labai griežta. “Stengiamės kiek galėdami labiau įsigilinti į studento problemas ir kiek įmanoma jam padėti – atidėti įmokos mokėjimą iki protingo termino, mokėti dalimis”, – sako atstovė. Tačiau pasitaiko atvejų, kai nepakanka universiteto administracijos geranoriškumo ir remiantis Studijų reglamentu studentai šalinami iš universiteto už finansinių įsipareigojimų nevykdymą. Beje, pašalinimas neatleidžia studento nuo jo finansinių skolų universitetui, todėl galimi ir skolų išieškojimo atvejai.

Įmokų už studijas išieškoma šiais atvejais: kai studentas pašalinamas iš universiteto dėl nepažangumo, kai jis pašalinamas dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo, studentui savo noru nutraukus studijų sutartį. Kiekvienu atveju vis ilgiau delsiant sumokėti įmoką, išieškoma suma didėja dėl priskaičiuojamų delspinigių.

Pasak N.Bulotaitės, dar nebuvo atvejų, kad universitetui skolingas studentas dėl finansinių įsipareigojimų nesilaikymo negautų diplomo – VU norminiuose dokumentuose numatyta, kad skolas privaloma sumokėti ne mažiau kaip prieš 2 darbo dienas iki diplomų įteikimo dienos.

Nors dauguma aukštųjų mokyklų nelinkusios nurodyti skolingų studentų skaičiaus, VU duomenimis, visoje Lietuvoje yra maždaug 8 proc. jiems priklausančias įmokas už mokslą delsiančių susimokėti studentų.