Ar logiška, kad mes magistro diplomą gauname po šešerių metų studijų, kai danai, švedai po penkerių, o britai per ketverių.

Geriausiais universitetais pasaulyje garsėjanti Jungtinė Karalystė per ketverius metus sugeba parengti specialistus, dėl kurių varžosi prestižinės tarptautinės korporacijos. Lietuvoje mokomasi pusantro karto ilgiau – šešerius metus, bet diplomo praba nė iš tolo neprilygsta britiškiesiems.

Kodėl studijuojame ilgiau nei britai ar skandinavai, tačiau rezultatais nesame pranašesni?

Geriausiuose universitetuose studijuojama trumpiausiai

„Dveji metai studijų, vieni metai praktikos ir tada dar vieni metai studijų – tokį vadinamąjį „sumuštinio“ principą dažnai naudoja mūsų ir kitų universitetų studentai. Jie gali praleisti praktikos metus ir baigti universitetą per trejus, bet daugelis renkasi praktiką. Asmeniškai man imponuoja tas „sumuštinio“ principas, nes jis leidžia studentams įgyti praktinės patirties, šiek tiek psichologiškai susitupėti, kas labai teigiamai atsiliepia paskutiniams studijų metams ir nuolatinio darbo paieškoms“, – pasakoja Jungtinės Karalystės Bato (Bath) universiteto dėstytojas dr. Ainius Lašas.

Jungtinės Karalystės universitetuose (išskyrus Škotiją) bakalauro studijos trunka trejus metus, o magistro vienus  ar dvejus. Doktorantūra trunka trejus metus. A.Lašo nuomone, dėl trumpos trukmės problemų kyla nebent magistro studijose: čia priimami ir tie studentai, kurie nesimokė tos srities bakalauro studijose, tad per vienus metus praktiškai neįmanoma ir užpildyti egzistuojančias spragas, ir tuo pačiu suteikti gilesnių žinių.

Bet neginčijamas faktas: nors studijos Jungtinėje Karalystėje trumpiausios Europoje, bet ir pačios kokybiškiausios.

Švedijoje ir mokytis, ir dirbti nerealu

Švedijoje, Danijoje, į kurias Lietuva lygiuojasi daugeliu aspektų, studijuojama taip pat trumpiau nei Lietuvoje.

Švedijos Södertorno universiteto doktorantė Milda Celiešiūtė pastebi, kad  skiriasi ir bakalauro studijų apimtys: Lietuvoje –  240 kreditų, o Švedijoje pakanka ir 180 (vieni mokslo metai – 60 kreditų). Tačiau analizuodama baigiamuosius bakalaurų darbus ji nepajuto, kad lietuvių jie būtų aukštesnio lygio, greičiau priešingai. Apskritai studentų vertinimas Skandinavijoje kur kas griežtesnis.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 332014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2014-m