„Niekada nežadėjau revoliucijų“, – švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis taip atsako į klausimą, kodėl jam tapus ministru apie švietimo reformas yra daugiau kalbama, negu veikiama.

Apie dabartinės Vyriausybės planuojamas aukštojo mokslo pertvarkas – kada ir kokios jos bus bei kitas švietimo aktualijas „Veidas“ kalbasi su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu.

VEIDAS: Esate viešai pasakęs, kad kai kurie universitetai Lietuvoje blogina studijų kokybę, bet neužsidaro. Ir įvardijote bent dvi aukštąsias mokyklas, keliančias rimtų abejonių, – Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetus. Ar tikėjotės, kad šie universitetai patys imsis kokių nors priemonių padėčiai keisti, ar čia buvo įspėjimas, kad tokių priemonių gali imtis valstybė?
D.P.: Priemonių imasi tiek viena, tiek kita pusė. Šiemet mažiname priėmimą į pedagogines studijas, tačiau daugiau bus priimama į laipsnio nesuteikiančias studijas. Tai yra pedagogo kvalifikaciją galės įgyti dalykininkai, pvz., chemijos, matematikos ar kitų dalykų bakalaurai. Mokytojų stygiaus Lietuvoje nėra, tai galbūt irgi lemia menką pedagogus rengiančių universitetų populiarumą.
Savo tikslą pasiekiau: akademinėje bendruomenėje prasidėjo aktyvi diskusija dėl tolimesnės aukštojo mokslo ir konkrečių aukštųjų mokyklų perspektyvos. Labai sveikinu ir Vilniaus universiteto formuojamo konsorciumo, ir Kauno aukštųjų mokyklų vienijimosi idėją. Mažėjant studentų aukštųjų mokyklų tampa per daug. Aukštosios mokyklos neišvengiamai turi galvoti apie konsolidaciją ir ši iniciatyva turi kilti iš jų pačių. Lietuvos aukštosioms mokykloms vertėtų savo energiją nukreipti ne į tarpusavio konkurencinę kovą, o į konkurenciją tarptautiniu mastu, dėl užsienio studentų. Suvieniję pajėgas pasiektume kur kas geresnių kokybinių rezultatų.
VEIDAS: Kokie pagrindiniai veiksniai, jūsų manymu, lemia studijų kokybę? Kodėl ji blogėja?
D.P.: Norėdamos išgyventi aukštosios mokyklos priima studentus, įvertintus gana žemais balais. Ir čia kalbu ne tik apie jūsų minėtus universitetus. Dauguma aukštųjų mokyklų vis dar neturi nusistačiusios minimalaus pereinamojo balo į valstybės nefinansuojamas vietas, tai yra jos priima visus, kurie moka pinigus.
Studijų kokybei reikia ir geros infrastruktūros, ir gerai parengtų programų, ir gerų dėstytojų, ir motyvuotų, pasirengusių studentų. Mokymo bazė tvarkoma panaudojant ES lėšas. O studijų programomis vis dar stengiamasi atitikti labiau dėstytojų nei studentų ar darbo rinkos poreikius. Kai įvesime valstybės ir aukštųjų mokyklų sutartis, tokių dalykų nebeliks.
VEIDAS: Nemokamų bakalauro studijų idėja – ar iš tikrųjų to artimiausiu metu gali tikėtis būsimieji studentai? Kita vertus, ar tokia tvarka dar labiau nepablogins studijų kokybės ir neprisidės prie to, kad aukštųjų mokyklų absolventai didins bedarbių gretas?
D.P.: Švietimo ir mokslo ministerija parengė trijų aukštojo mokslo finansavimo modelių projektus. Pirmasis – tai patobulintas dabartinis modelis, antrasis – visiems nemokamas aukštasis išsilavinimas, trečiasis – visiems mokamas, įnešant nedidelę, visoms studijų kryptims vienodą įmoką. Jau dabar aiškėja, kad esamas modelis netenkina nei studentų, nei aukštųjų mokyklų vadovų, nei visuomenės.
Akademinėje bendruomenėje vyksta diskusijos, rudenį turėsime sprendimą. Aš nesu šalininkas tokių sprendimų, kurie priimami penkiems žmonėms užsidarius kabinete. Svarbiais, daugeliui žmonių aktualiais klausimais turi būti tariamasi su bendruomene.
Šiais metais stojantieji priimami, kaip ir numatyta, pagal prieš dvejus metus patvirtintą tvarką, ir jiems galios dabartinis studijų finansavimo modelis. Tiesa, šiemet gerokai padidinome valstybės finansuojamų tikslinių studijų vietų skaičių.
VEIDAS: Studijų krypčių reformavimas: kokią žinią galite pasiųsti jau šiais metais į aukštąsias mokyklas stojantiems jaunuoliams?
D.P.: Nors abiturientų mažėja 5 proc., valstybės studijoms skiriama lėšų suma išlieka labai panaši kaip pernai, taigi studijų finansavimas proporcingai didinamas. Daugiausiai valstybės finansuojamų vietų skiriama technologijos ir fizinių mokslų, ypač informacinių technologijų studijoms. Joms atiteks dar daugiau nei pernai – apie trečdalį visų 2014 m. priėmimui skiriamų lėšų. Daugiau lėšų skiriama ir biomedicinos studijoms.
Stojantieji bus priimami į tas pačias studijų kryptis kaip ir pernai. Atsižvelgdami į specialistų darbo rinkoje perteklių mažiname priėmimą į socialinius mokslus, tokius kaip verslas ir vadyba, teisė.
VEIDAS: Ar jūs, kaip ministras, žinote, kokios specialybės bus reikalingos po penkerių šešerių metų?
D.P.: Aiškių prognozių neturi jokia Europos valstybė. Matome tik tendencijas tiek Lietuvos, tiek ES mastu: trūksta inžinierių, technologų, biotechnologų, IT specialistų, labai paklausūs medikai. Kelerius metus šis poreikis tikrai išliks, juo labiau kad į tiksliuosius mokslus besiveržiančiųjų nedaug. Galime tik džiaugtis, kad Lietuvoje pamažu daugėja norinčiųjų studijuoti tokias disciplinas.
Aukštosios mokyklos skatinamos lanksčiau organizuoti studijas: kad iš pradžių būtų mokoma bendresnių dalykų, o vėlesniuose kursuose pereinama prie konkrečios specializacijos, kuri įgyjama per modulinį mokymą. Taip galima bet kada lanksčiai reaguoti į darbo rinką. Iš esmės dabar Lietuvos universitetuose diegiama Europos studijų organizavimo sistema, orientuota į studijų rezultatą ir studento individualų pasirinkimą, skatina mūsų aukštąsias mokyklas tai daryti. Tai numatoma ir rengiamose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose.
VEIDAS: Kas, jūsų manymu, šiandien yra universitetinis išsilavinimas Lietuvoje? Ar jis privalo parengti darbo rinkai?
D.P.: Universiteto misija platesnė, nei parengti žmogų darbo rinkai ar juo labiau vienai konkrečiai specialybei. Aukštoji mokykla privalo suteikti ir bendrą platų akademinį išsilavinimą, kad į gyvenimą išeitų plataus akiračio asmenybė, kuri ne tik mokėtų prisitaikyti darbo rinkoje, bet ir gebėtų ją keisti, diegtų naujoves. Tam reikia ir inovatyvaus mąstymo, ir atvirumo, ir užsispyrimo, ir atsakomybės. Juk pasaulį keičia ne tie, kurie prisitaiko, o tie, kurie veržliai eina pirmyn. Jei išsiugdysime tokių protų ir išlaikysime juos Lietuvoje, manau, šalies aukštojo mokslo ir mokslo sistema didžiausią savo tikslą bus pasiekusi.
VEIDAS: Švietimo sistema Lietuvoje reformuojama nuolat. Jums tapus ministru apie tai vis dėlto daugiau kalbama, negu veikiama. Kada ir kokių esminių permainų galima tikėtis?
D.P.: Niekada nežadėjau revoliucijų. Manau, tai ne tas kelias, nes po revoliucijos lieka daug tobulintinų dalykų. Kaip sakydavau savo studentams, jei nori gydyti, pirma gerai ištirk ir įsitikink, kad po skiriamo gydymo bus geriau.
Švietimo sistema nuolat kinta, nes keičiasi ir visuomenės lūkesčiai. O pokyčių rezultatai pamatomi ne iš karto, nes sistema inertiška, didelė, apimanti daug žmonių. To, ką suplanavome šiandien, rezultatai bus jaučiami net ne po vienų metų.
Bet kai kurie pokyčiai akivaizdūs. Atėjęs dirbti ministru kėliau tikslą sustabdyti švietimo finansavimo mažėjimą, nes pastaruosius kelerius metus jis nuolat mažėjo motyvuojant mažėjančiu mokinių skaičiumi. Šiais metais pirmą kartą dėl mokinių mažėjimo atsilaisvinusios mokinio krepšelio lėšos lieka švietimo sistemoje ir skiriamos mažų mokyklų išlaikymui, pedagoginei psichologinei pagalbai, kitoms ugdymo reikmėms. Taip pat ir dėl studijų finansavimo: nors priimamų studentų skaičius mažesnis, nes ir abiturientų mažiau, studijoms skiriama suma išlieka panaši kaip pernai. Taip didiname priėmimą į brangesnes ir šalies ūkiui reikalingas technologines, inžinerines, biomedicinos, fizinių mokslų studijas.
Kitas iššūkis – ugdymo ir studijų kokybė. Pradedame įvesti dažnesnius bendrojo ugdymo pasiekimų patikrinimus, greitai bus apsispręsta dėl privalomojo matematikos egzamino 2016 m. stojantiems į aukštąsias mokyklas.
Artimiausiu laiku Vyriausybei pateiksime Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Jos rengiamos atsižvelgiant į valstybės interesą ruošiant specialistus, skiriant viešuosius finansus aukštajam mokslui. Norime, kad aukštosios mokyklos pasirašytų sutartis su valstybe: valstybė prisiimtų finansinius įsipareigojimus finansuoti universitetų veiklas, o universitetai – įgyvendinti keliamus uždavinius. Sutartyje būtų apibrėžta aukštosios mokyklos strateginiai tikslai ir ištekliai jiems pasiekti, aukštosios mokyklos profilis, mokslinė veikla, studijų kokybės užtikrinimo klausimai, iš jų ir minimalus priėmimo balas. Būtų aiškiai susitarta, ką ir kaip rengia aukštoji mokykla.
Taip pat numatoma priimti studentus į bendresnes studijų kryptis, o ne į specializuotas studijų programas. Teiksime svarstyti ir trumpesnių studijų galimybę. Įstatymo pataisos turėtų būti priimtos šiemet.

D.Pavalkis: „Aiškių prognozių neturi jokia Europos valstybė. Matome tik tendencijas tiek Lietuvos, tiek ES mastu: trūksta inžinierių, technologų, biotechnologų, IT specialistų, labai paklausūs medikai. Kelerius metus šis poreikis tikrai išliks, juo labiau kad į tiksliuosius mokslus besiveržiančiųjų nedaug.“