Vilniaus kolegijoje baigiamas projektas „Vilniaus kolegijos kokybės vadybos sistemos tobulinimas“. Įgyvendinant šį projektą parengti kokybės strategijos nuostatai, patobulinti vidiniai kokybės vadybos mechanizmai, sukurtas informacinėmis technologijomis grįstas vidinės studijų kokybės vadybos sistemos rodiklių valdymo įrankis.

Vilniaus kolegijos (VK) Kokybės valdymo skyriaus vedėjas Stasys Bučys pripažįsta, kad dėmesys akademinei kokybei ir nuosekliai įgyvendinamos jos gerinimo priemonės yra strateginio jų kolegijos valdymo sudedamoji dalis, prisidedanti prie kolegijos ateities vizijos įgyvendinimo ir savitos kultūros plėtotės: „Kokybės vadybos sistema VK jau veikia. Šiuo metu optimizuojami procesai, stiprinama jų tarpusavio dermė, orientuojamasi į rezultatais grindžiamą veiklos vertinimą ir tobulinimą. VK siekia, kad studijų kokybė atitiktų tarptautinį lygį ir tenkintų visų suinteresuotųjų poreikius. VK vis aktyviau diegia inovacijas, dalyvauja visuomenės gyvenime, bendradarbiauja su verslo įmonėmis – tampa realiu pažangius pokyčius inicijuojančiu potencialu. Veiksminga vidinės kokybės užtikrinimo sistema tampa informacija ir institucijos vertybėmis grindžiamo strateginio valdymo instrumentu, o veiklos savianalizė ir tobulinimas – įprasta praktika.“
Praėjusių metų pabaigoje VK Elektronikos ir informatikos fakultete vyko visų studijų programų vertinimas. Tarptautiniai ekspertai nustatė, kad vykdomos studijų programos sistemiškai plėtojamos, turi savitų bruožų ir akredituojamos maksimaliam šešerių metų laikotarpiui. Pasak Studijų tarnybos vadovės Ritos Liepuonienės, labai svarbi studijų programų valdymo dalis yra studentų, absolventų ir darbdavių nuomonės bei lūkesčių tyrimai. Grįžtamasis ryšys užtikrina efektyvią studijų programų stebėseną. „Kai atlikome vidinį įvertinimą, labiau įsigilinome į studentų ir dėstytojų lūkesčius. O išklausydami darbdavių nuomones apie jų įmonėse praktiką atliekančių studentų žinias, praktinius įgūdžius ir profesines nuostatas, suprantame, ką reikia keisti studijų programoje, kad ji tenkintų studentų ir darbo rinkos poreikius“, – pabrėžia R.Liepuonienė.

Kokybė – tai ir gera infrastruktūra

Per 2007–2013 m. laikotarpį VK vykdė penkis infrastruktūros modernizavimo projektus, kuriems įgyvendinti panaudota apie 11 mln. Lt. VK direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Vytautas Lauciūnas įsitikinęs, kad moderni infrastruktūra sudaro prielaidas aukštai studijų kokybei: „Vienas mūsų kolegijos strateginių tikslų – modernios studijų ir taikomųjų mokslų tyrimų infrastruktūros kūrimas bei plėtra. Tai šiuolaikiškos, patogios, ergonomiškos patalpos, moderni aparatūra, laboratorinė, kompiuterinė, programinė įranga.“
Pašnekovas išskiria, kad didžiausia parama – apie 5 mln. Lt – gauta Elektronikos ir informatikos fakulteto infrastruktūrai gerinti. „Buvo atliktas kapitalinis remontas, įsigyta laboratorinės, kompiuterinės, programinės, bazinės auditorinės įrangos, technikos, baldų, – vardija V.Lauciūnas. – Pastatas pritaikytas neįgaliesiems – įrengtas liftas, keltuvų. Taip pat įrengta 120 vietų srautinė amfiteatrinė auditorija su rekuperavimo, įgarsinimo sistema. Įsigyta įrangos telekomunikacijų technologijų, radijo signalų mokomajai, kompiuterių dizaino, fizikos, elektroninių sistemų laboratorijoms, praktinių mokymų centrui – mokomųjų robotų, automatinių maišymo, pilstymo stočių, imituojančių gamybos procesus. Įrengta išmaniųjų įrenginių laboratorija, kurioje įdiegti patys naujausi daugiafunkciai „Apple“ ir planšetiniai kompiuteriai. Šiuo metu sėkmingai vykdome išmaniųjų įrenginių technologijų studijų programą, kuri yra labai populiari. Technologijų srities studijos nėra lengvos studentams ir nėra pigios aukštajai mokyklai, o studijų kokybės siekiame modernizuodami infrastruktūrą.“