Šiųmetės naujos universitetų studijų programos nestebina pavadinimais ar turiniu. Bet stebina gausa, nors abiturientų skaičius tolydžio mąžta. Kasmet programų sukuriama vis naujų, o senųjų išregistruoti neskubama, todėl Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) neatmeta galimybės įvesti naujų mokesčių.

Studijų programų registro duomenimis, šiandien Lietuvoje yra 1883 studijų programos. 2013 m. Lietuvoje buvo 1800 studijų programų, rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenys. Žinoma, tai, kad studijų programų padaugėjo keliomis dešimtimis, nerodo nepertraukiamo studijų programų skaičiaus augimo. Jų skaičius kinta nuolat, nes senąsias programas, pakeičia naujos. Vis dėlto apie 1800 studijų programų, tenkančių 159,7 tūkst. studentų, kurie pernai mokėsi aukštosiose, atrodo kiek per solidu.
Tokią gausybę kritikuoja ŠMM, pernai paraginusi išregistruoti „vegetuojančias“ studijų programas. Esą programos yra per smulkios, o turiniu viena nuo beveik nesiskiria. Bet to, pernelyg didelis jų skaičius išbalansuoja studentų pasiskirstymą. Pavyzdžiui, 2013 m. į valstybės finansuojamas vietas buvo priimta 14,5 tūkst. studentų. Vadinasi, vienai studijų programai vidutiniškai teko po 8 besimokančiuosius, nors mažiausias galimas studentų skaičius atskirose socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programose buvo 12.
Kita vertus, naujų studijų programų kūrimas nebūtinai reiškia siekį pasipelnyti, t.y. suvilioti kuo daugiau studentų. Naujų studijų galimybė atskleidžia aukštųjų mokyklų pastangas galynėtis konkurencinėje kovoje ir kurti inovatyvias studijų programas, kurios yra pritaikomos rinkos poreikiams.
Buvęs ŠMM sekretorius, o dabar Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius doc. dr. Giedrius Viliūnas įsitikinęs, kad naujos studijų programos turėtų patenkinti kintančius poreikius ir atverti absolventams naujas galimybes darbo rinkoje, todėl didesnė jų pasiūla nebūtinai prieštarauja liūdnai demografijai.
„Dalis studijų programų yra fundamentalios, skirtos ilgalaikiams poreikiams. Tačiau kitos, ypač magistrantūros studijų programos, yra specializuotos, reikalingos užpildyti atsivėrusias nišas. Studijos antrosiose neretai būna vykdomos kelerius metus, kol patenkinamas rinkos poreikis. Štai ir mūsų universitetas siūlė Tarptautinės jūrų teisės magistrantūros studijas, nes Klaipėdos uoste suaktyvėjo prekyba. Poreikis buvo patenkintas ir dabar ji išregistruojama. Ši tendencija ypač būdinga tobulėjančiai visuomenei, kai reikia užpildyti nišas, kurių nebuvo sovietmečiu“, – paaiškina G.Viliūnas.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 252014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2014-m