Shutterstock

Profesinis rengimas. Kasmet daugėja aukštojo išsilavinimo diplomą turinčių specialistų, kurie patraukia mokytis amato į profesines šalies mokyklas, tačiau kelią galima pradėti ir ne nuo finišo. Valstybinius brandos egzaminus (VBE) laiko, į aukštąsias mokyklas stoja bei įstoja ir profesinių mokyklų mokiniai. Kartais jiems pasiseka geriau nei jų bendraamžiams vidurinėse mokyklose ir gimnazijose.

2013 m. studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė 1,7 tūkst. baigusiųjų profesines mokyklas. Vadinasi, karjerą modeliuoti galima ir ne nuo aukščiausio laiptelio. Nebūtina įgyti aukštojo išsilavinimo, kad suprastum, jog nori įgyti amatą (kaip pernai padarė 1,5 tūkst. universitetų ir kolegijų absolventų, pareiškusių norą mokytis profesinėse mokyklose).

„Veido“ atlikti skaičiavimai atskleidžia, kad esama profesinio mokymo įstaigų, kurių auklėtiniai, skaičiuojant VBE rezultatų vidurkį, pasirodo geriau nei kai kurių vidurinių mokyklų ar gimnazijų ugdytiniai. Kadangi šiemet įdomumo dėlei „Veidas“ pirmą kartą pagal tą pačią metodiką apskaičiavo ne tik bendrojo ugdymo mokyklų, bet ir profesinio mokymo įstaigų akademinius rezultatus, jei norisi, galima palyginti galutinį balą pagal tuos pačius kriterijus. Tarkime, jei pirmoje vietoje atsidūrusi profesinė mokykla pakliūtų į gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą, ji užimtų 170–171 vietą.

„Kaip vidurinės mokyklos bei gimnazijos skiriasi savo rezultatais, taip įvairios yra ir profesinio mokymo įstaigos“, – sutinka Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas.

Jis neabejoja, kad esama profesinių mokyklų, kurios yra stiprios ne tik mokydamos amato, bet ir bendrojo ugdymo pasiekimais. Skirtingus šių mokyklų akademinius pasiekimus – VBE rezultatus ir sėkmę stojant į aukštąją mokyklą ŠMM atstovas sieja su jų profiliu, siūlomų profesijų įvairove, siekiamos kvalifikacijos lygmeniu.

Kadangi profesinėse mokyklose galima įgyti profesijas nuo pirmo iki penkto lygmens pagal Europos kvalifikacijų sąrangą, besimokantieji sudėtingesnių, aukštesnės kvalifikacijos specialybių mokiniai gali būti gabesni, labiau motyvuoti, taigi ir pasiekti gerų akademinių rezultatų. O siekiantieji įgyti paprastesnę kvalifikaciją gali pasižymėti ir kuklesniais lūkesčiais, todėl laikyti tik mokyklinius egzaminus ar, užuot siekę akademinės karjeros, kibti į darbo paieškas.

„Gerų profesinių mokyklų akademinių rezultatų absoliutinti negalima, tačiau yra mokyklų ar atskirų profesijų, kurios pasižymi aukštais akademiniais pasiekimais, kitose labiau dominuoja vidutiniai. Tačiau pritarčiau, kad turime profesinio mokymo įstaigų, kurios pasiekia ypač aukštų rezultatų, net ir akademinių. Tai daugiausia lemia ir specialybė. Tarkime, nemaža dalis naujai pradedamo vykdyti sertifikuotų aviacijos mechanikų mokymo vyksta anglų kalba, rengiami mechatronikos specialistai turi ypač gerai išmanyti fiziką, automechanikai – elektroniką, fiziką, o į naują, kartu su IRT įmonių asociacija „Infobalt“ IT siūlomą specialistų rengimo specialybę priimami asmenys turėjo pereiti sudėtingą kelių etapų atranką, nes į vieną vietą pretendavo beveik dešimt norinčiųjų“, – skirtingus profesinio mokymo lygius apžvelgia S.Zybartas ir priduria, kad šiandien profesinis rengimas visai kitoks, nei buvo kažkada. Anksčiau pakako išmokti įvaldyti nesudėtingus mechaninius įrankius, paprastus darbo procesus, o šiandien reikia sugebėti dirbti modernia įranga, procesų valdymas reikalauja stipresnio, sudėtingesnio pasirengimo.

Nors „Veido“ kalbinti pašnekovai sutartinai tikina, kad profesinės mokyklos egzaminų rezultatais neketina prilygti geriausioms šalies gimnazijoms, jų teigimu, norintieji įgyti amatą ir vidurinį išsilavinimą puikiai tą gali padaryti ir profesinio mokymo įstaigose. Juk jose mokiniai ne gauna kažką panašaus į vidurinį išsilavinimą, bet įgyja tą patį vidurinį išsilavinimą kaip ir jų bendraamžiai, baigę gimnazijas ar vidurines mokyklas.

Kitaip tariant, profesinių mokyklų auklėtiniai mokosi pagal tą pačią vidurinio ugdymo programą, tik greta dar įgyja norimą profesiją. Beje, kai kurios profesinio mokymo įstaigos turi ir gimnazijų skyrius, į kuriuos galima pakliūti po aštuntos klasės. Besimokančiųjų šiame skyriuje mokslas nuo bendrojo ugdymo mokyklų skiriasi nebent sustiprintais technologijų dalykais, kad įgiję pagrindinį išsilavinimą ir norintys toliau siekti amato mokiniai lengviau išsirinktų profesiją.

Pagal akademinius rezultatus pirmoje vietoje yra Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras, viena pirmųjų profesinio mokymo įstaigų, įkūrusių gimnazijos skyrių. Šios įstaigos mokiniai, 2014 m. 10 VBE išlaikė vidutiniškai 43,52 balo. Pavyzdžiui, 14 abiturientų laikyto anglų kalbos VBE vidurkis – 42,86 balo, o perspektyvų IT egzaminą, nors ir laikė tik trys mokiniai, jie pelnė 82,67 balo.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.