Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus Interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

Premjere, šią savaitę dalyvaujate Kinijoje vykstančiame, dar kitaip vasaros Davosu vadinamame, verslo ir vadybos lyderių forume. Jame apie 2 tūkst. pasaulio lyderių dalyvavo ir vakar gavote kvietimą ir į žiemos Davosą. Po ilgo laiko Jus pakvietė profesorius Klausas Schwabas, pasaulio ekonomikos forumo vadovas, žodžiu pakvietė. Jūsų požiūriu, kas tai nulėmė ir kaip tai vertinate šitą kvietimą?

Davoso forumas, tiek vykstantis žiemą pačiame Davose, tiek čia vykstantis Kinijoje, yra vasarą vykstantis tradiciškai labai žymus renginys, turintis savo istoriją, savo tradicijas ir būnant čia, Kinijoje, buvo tikrai labai įdomu ir svarbu pasiklausyti ir dalyvauti diskusijose kartu su pasaulio ir Kinijos, Azijos politikos ir verslo lyderiais. Pakvietimas į tradicinį žiemos Davosą, yra gera galimybė pristatyti tame forume tai, ką mes Lietuvoje darėme, ką mes pasiekėme. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, ką kalbėjome su Pasaulio ekonomikos forumo vadovu ponu Schwabu, kuris kaip tik organizuoja Davoso forumus, kad Baltijos valstybių, taip pat ir Lietuvos patirtis, tvarkantis su ekonomikos ir finansų iššūkiais, yra šiuo metu labai įdomu daugeliui. Ypač tiems, kurie mato, kaip mes susitvarkėme su krize ir kaip to kol kas nepavyksta kai kam padaryti Europos pietuose.

Vakar Kinijos premjeras Wen Jiabao, kurio kadencijai liko vos keletas mėnesių, kalbėjo apie tai, kad jo šalis šiemet augs 7,5 proc. BVP tempu.  Premjere, kokią artimiausią pasaulio ekonomikos ateitį mato pasaulio ekonomikos ir visuomenės lyderiai?

Pati Kinija atrodo įspūdingai. Mes gal čia ne tiek daug matėme, bet tai, kaip atrodo didieji miestai, Pekinas arba Tiandzinis, kur vyko Davoso forumas, tai tikrai yra įspūdinga. Be abejo, Kinijos ekonomikos augimas yra vienas iš viso pasaulio ekonomikos variklių, todėl Kinijos premjero kalba Davoso forume buvo sutikta labai įdėmiai, tiek matėsi, kaip įdėmiai buvo klausomasi salėje, tiek po to didelio dėmesnio ji sulaukė ir pasaulinėje tarptautinėje spaudoje. Kinijos ekonomikos augimas, palyginus su kitais metais, yra šiek tiek sulėtėjęs, bet premjeras ir kiti, su kuriais buvome susitikę, labai aiškiai dėstė, ką jie toliau darys, kad Kinijos ekonomikos augimas nestotų. Vertinimai, kaip atrodo pasaulio ekonomikos reikalai, negalėčiau net įvardinti, kad būtų buvę labai aiškūs, bet nebuvo kažkokio dramatiško apokaliptinio matymo, kad viskas artėja prie kažkokios žlugimo ribos. Priešingai, yra matoma požymių, kad ir Europa, ir pasaulis gali iš šios krizės išeiti ir sustiprėję, ir atsigaudami. Matomi pagrindiniai keliai, kuriais turėtų būti rūpinamasi ir kurie turėtų būti vystomi, tai – konkurencingumo stiprinimas. Tai yra viena iš pagrindinių Pasaulio ekonomikos forumo temų jau keletą dešimtmečių, kuri rūpi visam pasauliui. Šalia konkurencingumo labai svarbu yra ir tarptautinė prekyba, tarptautiniai ekonominiai mainai ir apie tai buvo daug kalbama. Apie tai mes daug kalbėjome ir su Kinijos vadovais, taip pat ir su premjeru, ir su kai kuriais svarbiais ministrais, su kuriais aptarėme labai konkrečius projektus, kaip Lietuvos ir Kinijos ekonominiai santykiai gali būti stiprinami ir plėtojami.

Jūs sakėte, klausimas Nr. 1, ir matyt pasaulyje dabar, – konkurencingumas. Premjere, iš to, ką kalba pasaulio ekonomikos lyderiai, ką galima pasakyti apie tai, ko reikia, kad būtum konkurencingiausiu priekyje? Ko svarbiausio reikia, kad neitum iš paskos?

Man atrodo svarbiausia, tai reikia paprasto žmogiško dalyko, tai visų pirma nebijoti tos globalios konkurencijos ir drąsiai jaustis. Tai ir mums Lietuvoje yra labai svarbu suvokti, apie tai kalbame ir „Lietuva 2030“ strategijoje. Ir aš čia pasakyčiau dar vieną labai aiškų dalyką – norint nebijoti tos globalios konkurencijos reikia ją pažinti. Todėl ir mūsų jaunų žmonių mokymasis įvairiuose pasaulio universitetuose, ir įgyjama patirtis įvairiose pasaulinėse kompanijose, ir tų pačių pasaulio kompanijų atėjimas ir investavimas į Lietuvą yra vienas iš tų svarbių faktorių, kuris mano įsitikinimu, ir toliau darys labai stiprią įtaką mūsų gebėjimui konkuruoti. O šalia to be abejo reikia tvarkytis su tokiais dalykais kaip verslo sąlygos. Turime sudaryti tokias sąlygas verslui, kad dirbdami Lietuvoje, jie tikrai drąsiai galėtų galvoti apie plačias eksporto rinkas, apie įvairius užsakymus ir įvairius projektus. Ir tam reikia lankstesnių verslo sąlygų, daugiau pasitikėjimo pačiu verslu ir, manau, kad mes einame teisinga linkme.

Šio ryto Kinijos spauda, „China Daily“, rašo, kad Lietuvos premjeras kviečia Kinijos kompanijas investuoti, Kinija yra didžiausia prekybos partnerė Baltijos regione, Lietuvos prekybos partnerė, dvišalė prekyba 1,42 mlrd. 2011 m., 38,64 proc. aukštesnė nei ankstesniais metais, pasak Kinijos muitinės, taip pateikia „China Dayly“ naujausią informaciją. Jūs kalbėjotės vakar su Kinijos verslininkais, ką jie jums, premjere, sako, kas jiems svarbiausia renkantis vietą investicijoms?

Nemažai teko kalbėtis ir su premjeru, ir su ekonomikos, mokslų ir technologijų ministrais ir su pačiu verslu. Apibendrindamas pasakyčiau vieną dalyką: Kinijos ekonomika, Kinijos verslas yra labai stipriai užaugęs savo vidaus rinkoje ir galima tikėtis, kad jis vis aktyviau eis į kitas rinkas. Galima sulaukti nemažai kompanijų, plėtojančių savo veiklą Europoje ar Šiaurės Baltijos regione. Mums būtų labai svarbu tokias investicijas pritraukti į Lietuvą. Mes turime gerų pavyzdžių – viena iš stambiausių Kinijos telekomunikacijos kompanijų „Huawei“ yra įsteigusi kartu su „Omnitel“ kompanija Vilniaus universitete mokslinių tyrimų laboratoriją, ir kalbėjomės su jais apie tai, kad jie gali šį savo padalinį ir toliau plėsti. Taip pat nemažai kalbėjomės ir apie laisvąsias ekonomines zonos. Tai kinų verslui irgi atrodo įdomūs dalykai, įdomios galimybės. Pačiame Davoso forume tikrai labai rimtai buvo pabrėžtos traukinių susisiekimo tarp Kinijos ir Europos projektų perspektyvos. Kaip žinia, ir mes tokį vieną projektą esame parengę, tai yra „Saulės“ projektas. Tokios galimybes pergabenti savo prekes į Europą, neplaukiant jūromis aplinkui, kur plaukiama yra virš keliasdešimt dienų, o traukiniais galima pervežti per 12 – 14 dienų, atrodo, labai stipriai domina kinus. Tai tokių galimybių, tokių projektų yra nemažai ir noriu priminti, kad gegužės mėnesį, kai Kinijos premjeras lankėsi Varšuvoje ir ten susitikome visų Centrinės ir Rytų Europos šalių premjerai su Kinijos premjeru, Kinija paskelbė apie 10 mlrd. dolerių iniciatyvą, fondą, kuris yra skiriamas tam, kad Centrinėje Rytų Europoje stiprinti Kinijos ir Centrinės Rytų Europos verslo bendradarbiavimą. Taigi irgi atsiveria dar daug papildomų naujų galimybių.

Na, kalbant dar apie investicijas, mobilių aplikacijų bendrovės „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas pabrėžė, kad svarbiausia investuotojui yra taisyklės, jų laikymasis, neprotekcionizmas, žema korupcija. Tai labiausiai traukia investuotojus, o ne kiti dalykai, kaip mokesčiai ar dar kažkas. Premjere, ar jūs tokią nuotaiką jautėte ir Kinijoje?

Aš manau, kad tai yra iš esmės teisingas pastebėjimas ir mes būtent taip traktuojame ir savo valstybės veiklą, išties stengdamiesi ir tarptautinio verslo įvairiuose forumuose ar tiesiogiai susitikdami pristatyti Lietuvą kaip šalį, kur jų investicijos gali būti labai sėkmingos. Mes iš tikrųjų turime gerai išplėtotą internetinę infrastruktūrą, aukštųjų technologijų infrastruktūrą, turime, tikrai palyginus, neblogą aukštojo mokslo sistemą, rengiančią kvalifikuotus žmones ir išties pakankamai stabilią teisinę ir politinę aplinką. Ir turiu pasakyti, kad kalbantis su užsienio investuotojais, kažkokio ypatingo susirūpinimo mokesčiais Lietuvoje netekdavo girdėti, gal atskiri kažkurie parametrai ir galėtų būti taisomi, bet bendrai mokesčių našta, ir visi tą žino, Lietuvoje, palyginus su Europos Sąjungos (ES) vidutine mokesčių našta, yra tikrai ženkliai žemesnė, jeigu skaičiuojame visą mokesčių naštą. Tie dalykai, ką Ilja Laursas įvardijo, kaip skaidrumas, stabilumas, įvairių teisinių taisyklių lankstumas – tai yra patys svarbiausi dalykai.

Vidinės įmonių investicijos Lietuvoje, ir pramoninkai apie jas kalba, čia stebimas augimo lėtėjimas: pirmąjį ketvirtį augimas 11 proc., antrą ketvirtį – 1 proc. Produktyvių investicijų pirmąjį ketvirtį buvo 19 proc., antrąjį – 1 proc. Reiškia įmonės mažina investicijas į įrenginius, mašinas, transporto priemones. Kaip Jūs vertinate šias tendencijas, kaip jos gali atsiliepti įmonių konkurencingumui?

Mūsų įmonės 2008 – 2009 metų krizės metu parodė ypatingą sugebėjimą atgauti konkurencingumą ir to pasiekė mažindami sąnaudas, darbo kaštus. Ir to rezultatą mes matėme ir praėjusiais metais, ir šiais metais, tai labai įspūdingą eksporto augimą ir kartu ekonomikos atsigavimą. Dabar aš nesiimčiau spręsti pagal pirmų ketvirčių palyginamus duomenis dėl jų vidinių investicijų, čia gal turėtų ekspertai įvertinti. Be abejo, kad gali veikti ir mūsų pramonę šiek tiek iš Pietų Europos sklindančios nelabai kokios žinios, bet aš vertinčiau ir mūsų verslo pasirengimą galimoms problemoms kaip kur kas geresnį nei buvo 2008-2009 metais. Ir todėl tikrai galvoju, kad ir mūsų verslas, mūsų ekonomika, nepaisant kaip ten kas klostysis euro zonos reikaluose, nors aš vėlgi nebūčiau labai didelis pesimistas ir nekalbėčiau labai garsiai apie kokias nors naujas krizės bangas, tikrai gali labai sėkmingai stiprinti savo konkurencingumą, ieškoti galimybių tapti dar globalesniu. Tam reikia ir matyti naujas atsiveriančias galimybes, neapsiriboti vien savo tradicinėmis rinkomis, ar Baltijos valstybėmis, ar kažkuriomis ES rinkomis. Ta pati Kinija atsiveria kaip tikrai didžiulės galimybės. Galima pasidžiaugti, kad mūsų maisto produktų gamintojai: man atrodo, kad Kinijos valdžia yra geriau pasiruošusi suteikti leidimus ar licencijas. Tai tų galimybių atsiveria pasaulyje vis daugiau ir naujų, ir reikia tiesiog nebijoti jomis naudotis. Čia ir yra pagrindinis mūsų iššūkis žiūrint į ateitį ir iššūkis mūsų konkurencingumui.

Jūsų finansų patarėjas šią savaitę prasitarė, kad netrukus laukiama stambaus investuotojo į Lietuvą, panašaus į tai, kas buvo su „Barclays“ ar „Western Union“ investicijomis. Ar galite patvirtinti šią informaciją?

Turime tokių gerų žinių, bet paprastai tokias žinias skelbia patys investuotojai. Mes laukiame artimiausiu metu, kad tai bus paskelbta. Iš tiesų panašaus profilio projektas kaip „Western Union“ ar „Barclays“. Ir tai rodo, kad Lietuva, mūsų strategija Lietuvai tapti Šiaurės Baltijos valstybių aukštųjų technologijų paslaugų centru nuosekliai tampa realybe.

Ačiū už pokalbį.