Arūnas BRAZAUSKAS
Arūnas BRAZAUSKAS
Melagių dienos, balandžio 1-osios, išvakarėse knieti pasvarstyti, kas yra tiesa. Dalykai, kuriais visi tiki, dažnai vadinami akivaizdžiomis tiesomis. Kas nuo teisybės paieškų pavargusioje Lietuvėlėje bandytų neigti, kad spec. tarnybos visur prikaišioja „blakių“? Akivaizdi tiesa – politikų kalbų pasiklausoma. Kokių dar gali būti abejonių? Argi Rolando Pakso gyvenimo ir nuotykių metraštyje raudonu rašalu neįrašyti jo pokalbių pasiklausymai? Eligijaus Masiulio gal nesiklausė? Ar pasiklausymai nėra įprasta aplinkos dalis – tos aplinkos, kuri dėl visko kalta?
O štai Amerikoje tokio visuotinio tikėjimo neva akivaizdžiais dalykais nėra. Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo pokalbių klausytasi – ir ne šiaip sau, o pirmtakui prezidentui Barackui Obamai nurodžius. Tik pamanykite – Kongresas iš D.Trumpo pareikalavo įrodymų. Tokių Baltieji rūmai kol kas nepateikė. Bet D.Trumpas nenusileido, klydęs neprisipažino, tik apie pasiklausymą nustojo rašyti tviteryje. Tam kartui.
Jei laikytume D.Trumpą vien menininku, – toks jis širdyje, matyt, yra, – apgailestautume dėl nebaigtų darbų. Yra tėkštelėjęs purvo ant šviesaus tėvynės veido: esą tie milijonai balsų, kuriais jį aplenkė Hillary Clinton, nors ji ir netapo prezidente, – tai nelegalų ir „mirusių sielų“ balsai. Ir šio kūrinio D.Trumpas kol kas neužbaigė – gal jau ir nebaigs.
Prezidento pastangomis Jungtinės Amerikos Valstijos, ši jaunutė, nė pustrečio šimto metų neskaičiuojanti valstybė, itin keistu būdu vėl tapo švyturiu visam pasauliui.
„Demokratija miršta tamsoje“, – parašyta „The Washington Post“ tinklalapyje po leidinio pavadinimu. Šūkis šiais laikais patrauklesnis nei „Visų šalių proletarai, vienykitės“. Neaišku, ar šviesa užgęsta, kada miršta demokratija, ar ji miršta todėl, kad užgęsta šviesa. Veikiausiai ir taip, ir taip.
Elektroninės žiniasklaidos galimybės leidžia įjungti šviestuvus visu stiprumu. Dabar kiekvieno rimtesnio straipsnio pradžioje galima pažiūrėti trumpą vaizdo siužetą. Kad ir tokį: D.Trumpas įvairiomis progomis sako, kad pačią pirmą dieną panaikins B.Obamos sveikatos draudimo planą, vadinamąjį „Obamacare“. Vieną kartą sako, kitą – tai rinkimų mitinge, tai TV laidoje. Paskutinis siužeto vaizdelis – artimiausių padėjėjų apsuptas D.Trumpas rėžia niekada niekam nežadėjęs, kad „Obamacare“ panaikins iškart. Dabar jau aišku, kad gal niekada nepanaikins, nes „Obamacare“ pakaitalas ilgam paskandintas JAV Kongrese demokratų ir dalies respublikonų jungtinėmis pastangomis.
„The New York Times“ prieš kelias dienas pasirodė Franko Bruni komentaras „Su tviteriu link užmaršties“. Autorius rašo, kad D.Trumpui iškilo rūstus pasirinkimas: jis gali „tvitinti“ arba jis gali valdyti. Tviteris dabartiniam JAV prezidentui buvo tarsi alternatyvi žiniasklaida. Savo tviterio įrašais JAV prezidentas kovoja su visa kita Amerikos žiniasklaida, kuri, jo požiūriu, gyvuoja nesibaigiančios balandžio 1-osios sąlygomis: nuolatos meluoja – ypač apie jį, D.Trumpą. Tačiau jo pastangos „žiniasklaidos melą“ atmušti „alternatyviais faktais“ kol kas veda tik prie dar didesnės JAV prezidento izoliacijos.
Rusijoje matome priešingą vaizdą. Kremliaus pastangomis visa žiniasklaida buvo pajungta – visų pirma televizijos kanalai. Užvesta 24 val. per parą transliuojanti melo mašina, kurios simbolis – žurnalistas Dmitrijus Kiseliovas. Maža to, kišamasi į politinius procesus JAV ir Europoje – skleidžiant propagandinį melą, dezinformaciją, pasitelkiant Rusijai palankius politikus. Ne vien Kremliaus nuomonę išsakančių, daugiau analitikos įsileidžiančių žiniasklaidos priemonių, tokių kaip radijas „Echo Moskvy“, TV kanalas „Dožd“, laikraštis „Novaja gazeta“, įtaka mažėjo net ir be Kremliaus spaudimo. Atrodė, kad daugumai rusų mielesnė oficialiosios žiniasklaidos balandžio 1-oji, trunkanti 365 dienas per metus. Ir še tau, kad nori, – Aleksejaus Navalno pastangomis sukurtą filmą apie Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo „dačas“ pažiūrėjo daugiau nei 10 mln. žmonių. Žiūrėjo youtube.com, o ne per valdžios kontroliuojamus TV kanalus. Kovo 26-ąją A.Navalno pakviesti protestuoti prieš korupciją Rusijoje išėjo dešimtys tūkstančių žmonių. Oficiali Rusijos žiniasklaida pamiršo apie tai pranešti. Bet ir ją galbūt greitai pamirš, kaip imama bodėtis D.Trumpo tviteriu.
Balandžio 1-osios proga verta pasvarstyti, ar tik greičiausiai nejuda užmarštin tie, kurie meluoja: ar tai būtų vienas tviterio aistruolis, ar valstybinė propagandos mašina.