Pernai žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo sandorių skaičius Lietuvoje viršijo net ekonomikos pakilimo metų statistiką. Bet likusi tiek sklypų, tiek kito nekilnojamojo turto rinka merdi.

Nekilnojamojo turto brokeriai, užkalbinti apie rekordinį žemės sklypų pardavimą per praėjusius metus, tik tyli sukandę dantis ir jokio džiugesio nedemonstruoja. Mat atsigavo ne jiems burbulo metais pelnus sukrovusi žemės ūkio paskirties sklypų (kuriuose, pakeitus paskirtį dygo ir daugiabučiai, ir komerciniai pastatai) šalia didmiesčių rinka, o tik žemdirbystei skirtų sklypų provincijoje pardavimas. Bet čia biznis menkas – vidutinė kaina kaip buvo taip ir liko apie 4 tūkst. Lt už ha, o pačiose derlingiausiose žemėse kaina irgi nepasikeitė – 10–12 tūkst. Lt už ha. Tuo tarpu 2006-2007 m. tiek kainavo vienas aras žemės ūkio paskirties žemės šalia didmiesčio. O daugiabučiams bei įvairiai komercinei veiklai skirti sklypai didmiesčių centruose buvo pardavinėjami apskritai už protu sunkiai suvokiamą kainą. Dabar ši rinka visiškai merdi.

Vėjo jėgainių statyba išjudino pajūrio žemės rinką
“Žemės sklypų rinka, palyginti su kitu nekilnojamuoju turtu, atsitiesė pernai, bet, jei panagrinėtume detaliau, pamatytume, kad daugiau kaip pusę visų pernai parduotų sklypų sudarė žemės ūkio paskirties sklypai žemdirbystei, – aiškina Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius Rimas Kirdulis. – Be to, ūkininkai pirkdavo tik tuos sklypus, kurie būdavo ne mažesni nei 2 ha ir paprastai tik derlingos vietovėse.”
Bet, nors sklypų derlingiausiose žemėse pardavimas ir pagyvėjo, kaina išliko stabili apie 10 tūkst. Lt už ha – tiek Vidurio, tiek Šiaurės, tiek pietvakarių Lietuvoje. O daugiausiai už žemės ūkio paskirties žemę mokėta 12 tūkst. Lt už hektarą. Bet tiek ūkininkai moka nebent tiems pardavėjams, kurių žemės rėžiai įsiterpę į jų jau turimas žemes.
Tuo tarpu Rytų Aukštaitijoje, kur žemės našumas žemiausias, žemė perkama ir parduodama tikrai pigiai – vos 3,5 – 5 tūkst. Lt už ha.
Tarp pernai populiarumu išsiskyrusių žemės ūkio paskirties sklypų – daugybė sklypų pajūryje. “Bet ne ūkininkai juos pirko, – nusijuokia pajūryje nekilnojamuoju turto prekiaujančios bendrovės “West city” direktorius Ruslanas Kakurinas. – Pernai tokių sklypų rinką labai pagyvino vėjo jėgainių parkų kūrimas. Vos tik buvo paskelbtas aukštas alternatyvios energijos supirkimo tarifas, iš karto padidėjo susidomėjimas sklypais, kurie iki tol nebuvo įdomūs niekam – nei ūkininkams (mat žemė čia nėra naši), nei rekreacijai (nes per toli nuo jūros)”.
Tuo tarpu vėjo jėgainei užtenka nuo 50 arų iki 1,5 ha. Šių sklypų kaina siekė apie 15 tūkst. Lt už arą, o už didesnius sklypus – nuo 20 tūkst. Lt iki 30 tūkst. Lt. Vėliau, kai rinka persisotino, kaina žnegtelėjo žemyn iki 10 tūkst. Lt.
“Pusė visų į mūsų agentūrą pernai besikreipusių klientų ieškojo, būtent, jėgainėms tinkamų žemės ūkio paskirties sklypų. Ypač šie pirkėjai buvo aktyvūs pirmoje praėjusių metų pusėje”, – patikslina R.Kakurinas.
O mažiausiai pernai domėtasi žemės ūkio paskirties sklypais ežeringiausioje šalies dalyje Rytų Aukštaitijoje: apie Zarasus, Ignaliną. Ir, nors pasak R.Kirdulio, dauguma čia siūlomų paties įvairiausio dydžio sklypų parduodami su ežero pakrante, bet sutinkančių mokėti prašomus nuo 50 tūkst. Lt iki 100 tūkst. eurų vangiai atsiranda.
Bet visai kitaip kalba pakrypsta, kai kalbama pie miškus. Šitie sklypai, nepriklausomai nuo regiono, yra antroje likvidžiausio nekilnojamojo turto grupėje. Už brandžius, kirtimui tinkančius miškus vidutiniškai mokama nuo 10 iki 20  tūkst. Lt už ha. O, jei mišką reikia atsodinti – nuo 4 tūkst. Lt iki 8 tūkst. Lt už ha.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-6-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.