Jonas Satkūnas
Sausio 21 d., trečiadienį, Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) visuomenei pristato pirmąjį Lietuvos hidrogeologinių grėsmių žemėlapį. Juo galima interaktyviai naudotis apsilankius LGT tinklalapyje. Apie tai, kokios grėsmės slypi po mūsų kojomis, „Veidas“ kalbasi su LGT direktoriumi dr. Jonu Satkūnu.
VEIDAS: Kuo šis žemėlapis svarbus? Ar tokios grėsmės tikrai aktualios Lietuvai?
J.S.: Tai yra pirmasis tokio tipo žemėlapis, parodantis, kur Lietuvoje gali įvykti požeminio vandens proveržiai, sukeliantys įvairių nepageidaujamų padarinių. Pavyzdžiui, 2007 m. Elektrėnų savivaldybėje prie naujai pastatyto namo iš gręžiamo gręžinio prasiveržė spūdinis požeminis vanduo, išplovęs gilią išplovą, sudaręs įslūgą. Pamatai deformavosi ir pastatas tapo avarinės būklės. Kita istorija nutiko Aukštadvaryje, kada iš gręžto gręžinio prasiveržęs vanduo suformavo visiškai naują šaltinį. Taip ne tik išteka vanduo, bet ir iš požeminių sluoksnių išnešama smulki žemė. Tai reiškia, kad formuojasi požeminės tuštumos, o žemės paviršius deformuojasi. Tuomet nuslūgo pamatai, net nutolus keliasdešimt metrų nuo gręžinio susiformavo duobės. Jei ant tokios žemės užvažiuotų sunkus sunkvežimis, jam kiltų rizika įkristi. Šitaip formuojasi į karstines smegduobes panašūs dariniai. Pastaraisiais metais to matome vis daugiau.
VEIDAS: O kodėl taip vyksta?
J.S.: Dėl gręžinių ar kasinių pažeidžiamas hidrogeologinis balansas. Be to, pastebėtina, kad požeminio spūdinio vandens lygiai kyla, tad pavojus su tuo susidurti santykinai didėja. Kadangi vandens iš žemės gelmių siurbiama vis mažiau, mažiau veikia labai produktyvių gręžinių (kokie anksčiau būdavo prie kolūkinių fermų), požeminis vanduo atsigamina ir kyla.
VEIDAS: Kur gyventojai turėtų būti atsargiausi?
J.S.: Pavojingiau gilesniuose slėniuose, šlaituose – ten, kur žemės aukštis virš jūros lygio žemesnis. Tarkime, Šventaragio, Verknės, Siesarties slėniuose. Tokiose vietose gręžinius gręžti reikia itin atsargiai.