Svarbu ne nugalėti, o dalyvauti
Sausio 16 d. Argentinoje, Rosarijuje, baigiasi 37-asis Dakaro ralis, šįmet tūkstančius kilometrų nusitęsęs po Argentinos ir Bolivijos bekeles. Sunkiausiomis žmogaus ir technikos grumtynėmis su dykuma, karščiu, serpantinais, smėliu ir kopomis vadinamų lenktynių pradžia priminė, kad, be įsivaizduojamų ir galimų numatyti sunkumų, Dakaro ralio dalyviai turi būti pasirengę viskam. Tarp jų ir žmogiškoms klaidoms, ir neprognozuojamoms gamtos išdaigoms.
Ralio prologas buvo nutrauktas dėl didelės avarijos, kurią sukėlė pirmoji su dykuma nusprendusi susigrumti kinė Guo Meiling – jos vairuojamas „Mini“ įlėkė į žiūrovų minią. Dėl Argentinoje įsismarkavusio gausaus lietaus, kuris žemesnes greičio ruožo trasos vietas pavertė upe, buvo visiškai atšauktas pirmasis etapas, o antrasis ir trečiasis gerokai sutrumpinti. Sunkiai įsibėgėjusios lenktynės taip, kaip buvo iš anksto suplanuotos, prasidėjo tik nuo ketvirtojo etapo. Sausio 6-ąją ekipažų jau laukė tikrieji išbandymai: lenktynininkai pirmąkart susidūrė su kalnais, išretėjusiu oru ir dalyvavo dviejų dienų maratono etape, kuris išsiskiria tuo, kad komandos dvi paras turi verstis pačios – išorinė mechanikų pagalba negalima. „Tai maratonas maratone“, – taip šį etapą apibūdino Benediktas Vanagas.
Šįmet Lietuvai atstovavo trys ekipažai: B.Vanagas su šturmanu iš Lenkijos Sebastianu Roswadowskiu, Antanas Juknevičius su Mindaugu Slapšiu (abu su „Toyota Hilux“) ir Dakaro debiutantai Vaidotas Žala su Sauliumi Jurgelėnu (su lietuvių konstruotu „Seat Leon Dakar“). Iš lietuvių daugiausia patirties yra sukaupęs A.Juknevičius: tai buvo šeštasis jo, kaip lenktynininko arba šturmano, Dakaro ralis, dar keliuose jis dalyvavo kaip įvairių tarptautinių šių lenktynių dalyvių komandų vadovas. Iki 2015-ųjų A.Juknevičiui su Aurelijumi Petraičiu priklausė ir aukščiausia iš Baltijos šalių lenktynininkų Dakare pasiekta vieta – 25-a (2009 m.), kurią pernai viena pozicija pagerino B.Vanagas.
Dar prieš šiųmetes lenktynes B.Vanagas neslėpė, kad jo tikslas išlieka tas pats – ne dalyvauti Dakare, o kovoti dėl aukščiausių įmanomų pozicijų. Bet netikėtumų pateikė jau pats pirmasis įvykęs etapas. Ketvirtąkart į šių lenktynių startą stojusiam B.Vanagui nuo pat jų pradžios kilti aukštyn sutrukdė netikėtai trasoje iš kelio dulkių išnirusi karvė. Pastangos su ja nesusidurti kainavo daug: itin brangų prarastą pusvalandį, apgadintą automobilį ir visiškai subyrėjusį priekinį stiklą.
Ilgoje smėlynų trasoje visi lietuvių ekipažai neišvengė smėlio skonio ir didesnių ar mažesnių automobilių gedimų. Ypač dažnai technika stabdė debiutantus V.Žalą su S.Jurgelėnu. Jeigu ir jie užsikrės Dakaro bacila kaip A.Juknevičius su B.Vanagu, ruošdami techniką kitoms lenktynėms turės apie ką pamąstyti.