Nustatyta, kad Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvo, kuris balandžio 10 dieną sudužo Vakarų Rusijoje, pilotų kabinoje prieš pat nelaimę buvo asmenų, kurie nebuvo įgulos nariai, trečiadienį pranešė aviacijos pareigūnai.

Katastrofą tiriantis komitetas dar sustiprino abejones dėl šios skaudžiausios Lenkijos pokario tragedijos, nurodęs, jog orlaivio įgula kelis kartus buvo įspėta, kad oro sąlygos Smolenske netinkamos tūpti.

Praėjus daugiau nei penkioms savaitėms po tragedijos tyrėjai dar nepateikė konkrečių išvadų apie nelaimės priežastis. Tačiau jie aiškiai nustatė, jog teroro akto, sprogimo, gaisro ar aviacijos technikos gedimo skrydžio metu nebuvo.

“Nustatyta, kad kabinoje buvo asmenų, kurie nebuvo įgulos nariai”, – trečiadienį Maskvoje sakė Tarptautinio aviacijos komiteto (TAK), tiriančio lėktuvų katastrofas buvusioje Sovietų Sąjungoje, pirmininkė Tatjana Anodina.

“Vieno balsas tiksliai nustatytas, kitą ar kitus turi papildomai nustatyti Lenkijos specialistai. Tai svarbu tyrimui”, – nurodė ji.

T.Anodina nepateikė daugiau jokios informacijos apie pilotų kabinoje buvusius asmenis.

TAK vadovė pabrėžė, jog prezidento orlaivio įgula “laiku gavo duomenis apie meteorologinę padėtį ir atsarginius aerodromus iš Minsko dispečerių punkto, Smolensko šiaurinio aerodromo, taip pat iš Lenkijos gynybos ministerijos lėktuvo Jak-40, kuris nutūpė aerodrome maždaug prieš pusantros valandos iki katastrofos, įgulos”.

Rusų gamybos lėktuvo Tu-154 katastrofa įvyko tvyrant tirštam rūkui, ir tyrėjai pirmą kartą oficialiai patvirtino, kad orlaivio įgula nepaisė dispečerių įspėjimų nesileisti.

“Smolensko šiaurinio aerodromo dispečeris… du kartus įspėjo įgulą, kad aerodrome rūkas, matomumas 400 metrų, galimybių tūpti nėra”, – sakė TAK technikos komisijos vadovas Aleksejus Morozovas.

“Rengdamasi skrydžiui įgula pasirašė, kad gavo meteorologijos duomenis, kuriuos sudarė faktinis oras ir prognozė išskridimo aerodrome, atsarginiuose aerodromuose, taip pat oro prognozė skrydžio maršrute”, – aiškino jis.

Bet “faktinio oro ir prognozės paskirties aerodrome – Smolensko šiauriniame aerodrome, taip pat operatyvios informacijos NOTAM, įgula neturėjo”, pabrėžė A.Morozovas.

Pasak jo, likus 16 min. iki katastrofos prezidento lėktuvo Tu-154 įgula taip pat gavo pranešimą iš Lenkijos gynybos ministerijos lėktuvo Jak-40, kuris kiek anksčiau tą pačią dieną sėkmingai nutūpė šiame aerodrome, kad matomumas – 400 metrų.

Tuomet, “likus keturioms minutėms iki nelaimės, Jak-40 įgula informavo Tu-154 įgulą, kad, jos vertinimu, matomumas tesiekia 200 metrų”, sakė TAK technikos komisijos vadovas.

T.Anodina spaudos konferencijoje sakė, jog technikos komisijos nustatė, kad katastrofa įvyko ne dėl teroro akto ar kokio nors techninio gedimo.

“Technikos komisija aiškiai nustatė: teroro akto, sprogimo, gaisro lėktuve, aviacijos technikos gedimo skrydžio metu nebuvo. Varikliai veikė iki pat susidūrimo su žeme”, – pabrėžė ji.

Pirmoji Lenkijos pora – L.Kaczynskis su sutuoktine Maria (Marija) – ir dar 94 žmonės, tarp jų Lenkijos centrinio banko vadovas, ginkluotųjų pajėgų vadai, dešimtys politikų ir visuomenės veikėjų žuvo, kai prezidento lėktuvas per tirštą rūką tūpdamas nukrito netoli Smolensko oro uosto.

Aukšti pareigūnai vyko paminėti 70-ųjų Katynės, vadinamos Lenkijos Golgota, žudynių metinių.

Netoli Smolensko esančiame Katynės miške ir kitose vietose Sovietų Sąjungos NKVD sušaudė apie 22 tūkst. Lenkijos karininkų ir kitų tos šalies piliečių, kurie Antrojo pasaulinio karo pradžioje pateko į nelaisvę arba buvo suimti, kai Raudonoji armija okupavo rytines Lenkijos teritorijas pagal susitarimą su nacistine Vokietija.

Tačiau po tragiškos Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos Rusijos parodyti užuojautos gestai netikėtai pakurstė šiltus jausmus tarp buvusių komunistinių kaimynių, kurių santykius temdė istorinė neapykanta, ir paskatino šalis žengti pirmuosius žingsnius susitaikymo link.