"Delfi" nuotr.

3 klausimai apie valstybinių miškų valdymo reformą generaliniam miškų urėdui Rimantui Prūsaičiui

– Kai kurie politikai, miško valdytojai, urėdai pasisako už Aplinkos ministerijos iniciatyvą reformuoti valstybinių miškų valdymą, tačiau nepritaria urėdijų sujungimui į vieną įmonę. Ar toks kompromisinis sprendimas nebūtų tik reformos imitacija?

– Galbūt sujungimas į vieną įmonę ir yra geras sprendimas, bet sujungti urėdijas per pusę metų net teoriškai neįmanoma. Tam reikia pasiruošti. Galbūt tai matyčiau po kelerių metų. O pirmas žingsnis turėtų būti urėdijų skaičiaus optimizavimas. Tai būtų ir socialiai teisinga, ir efektyvu.

– Nuo ko, jūsų manymu, reikėtų pradėti, jei galutinis tikslas vis dėlto būtų viena įmonė?

– Tuomet pirmasis etapas būtų iš pradžių palikti 25 skyrius ir 330 girininkijų, o paskui turėtų mažėti arba girininkijų, arba skyrių. Ir tik vėliau būtų ruošiamasi jas sujungti į vieną įmonę.

O jeigu būtų optimizuojamas urėdijų skaičius, tai taip pat arba daromos devynios įmonės – vėliau, arba viena įmonė. Bet ne iš karto. Gyvenimas turi parodyti, kiek ir kada.

Kiekvienai reformai, kaip yra sakęs ir pats ponas premjeras, yra ruošiamasi. Turi būti apsvarstyta, apgalvota, pasiruošta. Vis tiek su šia reforma mes pavėlavome jau kokius 15 metų, todėl jei bus 16 metų, niekas nuo to nepasikeis. Jei skubėsime, atsiras tik daugiau chaoso, viskas ims strigti. Kur jūs matėte, kad tokį turtą, kurio vertė viršija 150 mln. eurų, kas nors inventorizuotų, perrašytų, sudarytų naujas sutartis, peržiūrėtų įsipareigojimus per pusę metų? Tai ne taip paprasta.

– Kodėl šiuo klausimu taip skiriasi urėdų ir politikų nuomonės? Nė viena pusė nėra linkusi į kompromisus ir susidaro įspūdis, kad esama interesų, kurių nė vieni nenori atsisakyti.

– Svarbiausia – metodai, kaip viskas daroma. Reikia sėsti ir aiškintis, diskutuoti. Juk yra konsultacinė taryba prie Aplinkos ministerijos, kurioje yra įvairių sričių specialistų – gal nuo jos reikėtų pradėti. Palikti viską spręsti vien politikams – nežinau, juk ne koks gūdus sovietmetis.

Pats šios reformos laukiu tiek daug metų, o dabar, atrodo, pats nuo jos labiausiai nukentėsiu.

– Jūsų nuomone, kieno interesas kuo greičiau sujungti urėdijas į vieną įmonę? Valstybės? Verslininkų?

– Faktų neturiu, nors kalbų ir nuomonių girdžiu visokių. Bet jeigu perdirbėjai nori apsirūpinti mediena didesniais kiekiais, tai yra prekybos taisyklių klausimas, o ne urėdijų skaičiaus. Prekiaujama elektroninėje sistemoje, viskas skaidru, efektyvu. Žinoma, tai sistemai irgi jau penketas metų, ją galima tobulinti, bet tai kiti klausimai.