Regioninės spaudos skelbimų skiltis užvertė pasiūlymai supirkti žemę ir mišką. Dažniausi pirkėjai – miškininkystės įmonės.
Bendrovės „Miško projektai“ Šiauliuose direktorius Arnas Kulikauskas tvirtina, kad konkurencija suaktyvėjo, nes nebeliko pasiūlos. „Žmonės įsivaizduoja, kad žemė turi brangti, todėl mažėja pasiūla ir didėja konkurencija. Gyventojai žemę pardavinėja Vokietijos kainomis, o gyvename Lietuvoje“, – piktinasi A.Kulikauskas.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Remi Real Estate“ vyresnysis brokeris Aidas Kuklys pritaria, kad žemės pasiūla nedidelė, nes didelius plotus valdo anksčiau žemę susipirkę koncernai, žemės ūkio bendrovės, ūkininkai. Be to, iki krizės gana nemažai žmonių pirko žemę spekuliaciniams tikslams ir nieko su ja nedarė – dabar ta žemė apleista ir nepaklausi. Pasak A.Kuklio, į žemės paieškas įsitraukė ir energetikos projektų plėtotojai, norintys statyti saulės elektrines.
„Žemės ūkio paskirties sklypai dabar taip pat paklausūs kaip investicijų objektas – galima nusipirkti, išnuomoti, kas metai gauti pajamų ir tikėtis, kad sklypai pabrangs. Be to, nemažai kas juose užsiima veikla pagal ES programas, tokia kaip miško įveisimas, – galima deklaruoti veiklą ir gauti išmokas“, – komentuoja A.Kuklys.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis primena, kad žemės ūkio ir miško paskirties sklypai per krizę nukentėjo mažiausiai: paprasti žemės sklypai, kuriuose planuotos gyvenamosios ir komercinės teritorijos, prarado 70–90 proc., o miško ir žemės ūkio – tik 20–30 proc. buvusios vertės.
„Šiemet ir pernai žemės ūkio paskirties sklypų kainos ūgtelėjo 5–10 proc. Pardavėjai, matydami, kad kainos atsigauna, nesibaimina ir mažiau noriai kalbasi su potencialiais pirkėjais“, – mano S.Vagonis.