Ukraina – tai sektinas pavyzdys Rusijai ir būtent to bijo Vladimiras Putinas, būtent todėl demokratinės Vakarų šalys turi padėti ukrainiečiams ir kartu neleisti jaustis vienišoms tokioms šalims, kaip Lietuva.

Evaldas Labanauskas

Vašingtonas, JAV

Taip mano vienas žymiausių kovotojų už demokatiją Carlas Gershmanas, jau du dešimtmečius vadovaujantis Nacionaliniam demokratijos fondui. Simpatizuojantieji Rusijai teigia, kad būtent jo praėjusių metų straipsnis „The Washington Post“ apie į Vakarus besižvalgančią Ukrainą išgąsdino Rusiją ir savaip paskatino agresiją prieš šią šalį. Pats C.Gershmanas prisipažįsta nesitikėjęs Maidano ir tokių radikalių permainų.

„Jei Ukraina sugebės tapti demokratine ir suverenia valstybe, kurios nebebus galima vadinti Rusijos imperijos sfera, tai bus milžiniškas postūmis Rusijai tapti normalia šalimi“, – duodamas interviu „Veidui“ teigė C.Gershmanas.

VEIDAS: Ką tik įvyko Kongreso rinkimai, po kurių Respublikonų partija užsitikrino daugumą Senate ir laimėjo dar daugiau, nei turėjo, vietų Atstovų rūmuose. Ar tai lems Jungtinių Valstijų užsienio politikos pokyčius?

C.G.: Užsienio politika yra vykdomosios valdžios, tai yra prezidento administracijos, prerogatyva. Bet per pastaruosius kelis mėnesius mes galime pastebėti užsienio politikos pokyčius dėl įvykių pasaulyje. Tai lemia didėjantis nestabilumas, Rusijos agresija, ISIS („Islamo valstybė“ Irake ir Sirijoje) iškilimas ir t.t. Vykdomoji valdžia bando atsakyti į šiuos iššūkius, bet lieka klausimas, kiek pokyčiai atitinka iššūkius.

Išties, po rinkimų spaudimas imtis pokyčių didės. Išgirsime iš Kongreso stipresnių reikalavimų, kad politika labiau atitiktų iššūkius, ypač kai bus kalbama apie Ukrainą.

VEIDAS: Amerikoje vyksta diskusija dėl ilgalaikės prezidento Baracko Obamos administracijos strategijos. Rugsėjo mėnesį B.Obama pateikė tam tikrus užsienio politikos principus, kuriuos kai kurie apžvalgininkai pavadino Obamos doktrina. Kokia jūsų nuomonė apie tariamą Obamos doktriną?

C.G.: Aš tokios nematau. Administracija sakosi kurianti ilgalaikę strategiją, ir mes jos laukiame. Didysis išbandymas bus Ukraina. Prieš kelias savaitės du senatoriai „The Washington Post“ puslapiuose paragino suteikti karinę pagalbą Ukrainai, ir jei mes tai padarytume, manau, išvystume pokyčių.

Tiesa, įgyvendinamos sankcijos, bet norint padėti Ukrainai reikia daugiau pastangų.

VEIDAS: Dėl ko ir kur strigo JAV karinės pagalbos Ukrainai klausimas?

C.G.: Manau, kad šį klausimą stabdo prezidento administracija. Aš nežinau kodėl – į šį klausimą turėtų atsakyti pati administracija. Bet manau, kad bijoma dar labiau pabloginti santykius su Vladimiro Putino Rusija.

VEIDAS: Jūs manote, kad vis dar gyva santykių su Rusija „perkrovimo“ idėja?

C.G.: Nežinau dėl „perkrovimo“, bet galima spėti, kad nenorima, jog santykiai būtų dar blogesni, nei dabar yra.

Kita vertus, galbūt manoma, kad tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, yra visų pirma Europos problema.

VEIDAS: Ką jūs turite omeny sakydamas „Europos problema“?

C.G.: Na, Ukraina yra Europos šalis, ir Europos valstybės turėtų šią problemą išspręsti su JAV parama. Manoma, kad šaltasis karas baigėsi ir viskas, kas susiję su Rusija, jau nebėra tiesioginė grėsmė Jungtinėms Valstijoms. Galbūt taip mąsto prezidento B.Obamos administracija.

VEIDAS: Kalbėdamas apie Rusiją, maždaug prieš metus, dar prieš įvykstant Maidano revoliucijai Ukrainoje, jūs savo komentare „The Washington Post“ teigėte, kad tuometiniai įvykiai (pasirengimas pasirašyti asociacijos sutartį su ES) kelia didžiausią grėsmę V.Putino režimui Rusijoje. Ar ir dabar taip manote? Turiu omeny dėl Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje išaugusius V.Putino reitingus, kurių pavydėtų ne tik B.Obama, bet ir kiekvienas demokratinės valstybės politikas.

C.G.: Visų pirma mes tikrai negalime pasakyti, kiek V.Putinas populiarus Rusijoje.

Taip, jam sekasi. Tik atėjęs į valdžią, V.Putinas pasinaudojo Čečėnijos problema, kad užsitikrintų paramą ir įtvirtintų stipraus lyderio įvaizdį. Tačiau situacija, susijusi su Ukraina, labai komplikuota, ir labai anksti ką nors sakyti.

Be to, mes nežinome, kiek stipri ir tvari gyventojų parama V.Putino režimui. Jei vis daugiau rusų žus, ekonomikos krizė gilės, rublis ir toliau silpnės, naftos kainos kris, kapitalas toliau trauksis iš šalies – visa tai labai smarkiai paveiks Rusijos ekonomiką ir pasekmes pajus paprasti Rusijos gyventojai. Jei taip nutiks, V.Putinui bus sunku susidoroti su krize. Tai galbūt neįvyks greitai, bet tai įvyks, ir tai tėra laiko klausimas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-45-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.