Šių metų trečias ketvirtis namų ūkiams nešykštėjo optimistiškai
nuteikiančių statistikos duomenų ir prognozių — vidutinis darbo užmokestis
didėjo antrą ketvirtį iš eilės, pamažu augo ir darbo pasiūla, vartojimo
prekės ir paslaugos brango labai nedaug. Iki trečio ketvirčio pabaigos ir
toliau didėjo vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Kaip šių žinių fone keitėsi
šalies namų ūkių finansai, analizuojama SEB banko šeimos finansų ekspertės
Julitos Varanauskienės parengtoje periodinėje apžvalgoje „Namų ūkių
finansinio turto barometras“.

Pasak apžvalgos autorės, antrą metų ketvirtį rekordiškai šiemet išaugę
indėliai bankų indėlių sąskaitose vėl ėmė mažėti. Bankų indėlių sąskaitose
gyventojų laikomų lėšų dalis per trečią ketvirtį sumažėjo 420,2 mln. litų,
arba 1,6 procento. Pastebima, kad šį kartą sumažėjo ne tik terminuotųjų ir
kaupiamųjų indėlių, bet ir lėšų, laikomų einamosiose, dar vadinamose banko
sąskaitose.

„Indėlių sumažėjimą lėmė keletas veiksnių. Viena vertus,tai susiję su
besibaigiančiu atostogų sezonu, kuomet pajamos, patenkančios į gyventojų
sąskaitas, paprastai būna mažesnės negu išlaidos. Kita vertus, gaunantieji
stabilias ir pakankamas pajamas ėmė optimistiškiau vertinti savo ateitį ir
drąsiau leido gaunamus pinigus bei vėl ryžosi rizikuoti dalį savo santaupų
skirdami rizikingesnėms investicijoms“, — sako J. Varanauskienė.

SEB banko šeimos finansų ekspertės teigimu, pamažu augantį gyventojų
susidomėjimą rizikingesnėmis investicijomis lėmė ir toliau išlikusios mažos
terminuotųjų indėlių palūkanos. „Didesnes sumas indėlių sąskaitose
laikantys asmenys ieško pelningesnių taupymo galimybių ir renkasi
investavimą todėl, kad populiariausių laikotarpių indėlių iki 6 mėn.
palūkanų norma tesiekia kiek daugiau negu 1 procentą ir jau yra mažesnė už
prognozuojamą infliaciją kitais metais“, — pažymi J. Varanauskienė.

Trečią ketvirtį gyventojų naujos lėšos, įmokėtos į investicinius, pensijų
fondus ar pagal gyvybės draudimo sutartis buvo beveik tokios pat kaip ir
ankstesnį ketvirtį. Tuo tarpu lėšų, investuotų į su akcijomis susietas
obligacijas, pokytis trečią ketvirtį buvo neigiamas dėl vis dar didelės
anksčiau įsigytų obligacijų išperkamos sumos. Vis tik reikia pastebėti, kad
su akcijomis susietų obligacijų, palyginti su praėjusiais metais, šiemet
namų ūkiai įsigijo jau beveik du kartus daugiau (daugiau kaip 70 proc.).

Kaip pastebi SEB banko šeimos finansų ekspertė, tai, kad atsigavimo daigai
dar nėra tokie tvirti, rodo ir paskolų rinkos situacija. „Dažniausia,
ekonomikai atsigaunant, didėja ir paskolų paklausa. Tačiau trečią ketvirtį
daugelis namų ūkių išliko atsargūs ir neskubėjo skolintis ilgam
laikotarpiui. Bendras paskolų portfelis šalyje vis dar mažėjo, nors jau ir
lėtesniu tempu“, — sako J. Varanauskienė.

Per trečią šių metų ketvirtį naujų vartojimo paskolų išduota 204 mln. litų,
arba 10,8 proc. daugiau negu ankstesnį ketvirtį ir 5,8 proc. daugiau negu
prieš metus. Tačiau, pasak J. Varanauskienės, vis tik naujų vartojimo
paskolų dar imama mažiau, negu grąžinama anksčiau paimtų. Palyginti su
antru šių metų ketvirčiu, trečią ketvirtį bendras vartojimo paskolų
portfelis sumažėjo 149 mln. litų, arba 4,6 procento.

Bendras būsto paskolų portfelis per trečią ketvirtį sumažėjo 82,6 mln.
litų, o per devynis šių metų mėnesius — 150 mln. litų. Nors, Registrų
centro duomenimis, per pirmus aštuonis šių metų mėnesius butų pirkimo
sandorių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 34,8 proc., o
namų — 12,5 proc., tačiau būsto paskolų paklausa taip sparčiai neaugo.