Šiuo metu interneto skelbimų ir diskusijų portaluose gana plačiai įsisukęs skolų pardavimo verslas: skolų išieškotojai ar jiems prijaučiantieji siūlosi jas pirkti, o viltį atgauti paskolintus pinigus praradę gyventojai bando jas parduoti – kartais už pusę kainos, o kartais vos už 20 proc.

Įvairiuose tinklalapiuose gyventojai siūlosi parduoti ir pusantro tūkstančio, ir 20 ar 33 tūkst. Lt skolą.
Ne mažiau intriguoja ir portaluose bei šalia laiptinių pasirodantys skelbimai, kad perkamos fizinių asmenų skolos, už jas iš karto sumokant grynaisiais. Susisiekus vienu nurodytu telefonu, Ernestu prisistatęs vyras tvirtino, kad už 750 Lt skolą galėtų mokėti nuo 0 iki 95 proc. – priklauso nuo skolininko padėties. Jis tvirtino, kad turi nusipirkęs ir pusės milijono litų skolą.
Bendrovės Skolų išieškojimo biuro direktorius Almantas Čelkonas pastebi, kad per krizę gyventojų, norinčių parduoti savo skolas, padaugėjo. “Kai žmonės išnaudoja visas teisines ir neteisines galimybes atgauti skolą – net į Dievą kreipiasi, tada ieško, kas nupirktų skolą už pusę kainos ar 10–20 proc.”, – pasakoja A.Čelkonas.
Skolų išieškojimo bendrovės skolą perka tik tuomet, jei mato, kad ją įmanoma atgauti: įvertina skolininko finansines galimybes, išsiaiškina jo planus atiduoti pasiskolintus pinigus. Žinoma, niekas nepirks skolos, jei nėra tvarkingų, skolą įrodančių dokumentų – paskolos sutarčių, vekselių. “Kartais žmonės vos ne ant tualetinio popieriaus parašo, kad Jonas skolingas Petrui 140 tūkst. Lt”, – matytais kurioziniais pavyzdžiais stebisi A.Čelkonas.
Viena didžiausių skolų, kurią Skolų išieškojimo biuras įsigijo iš fizinio asmens, siekė 453 tūkst. Lt. Kadangi susitarta kreditoriui sumokėti tik po skolos atgavimo, 40 proc. pinigų teks įmonei, 60 proc. – kreditoriui.