Tik trys JAV sausumos kariuomenės brigados tinka hibridiniam karui – toks vertinimas išsakytas CNN komentarų sraute, pasipylusiame po Rusijos oro antpuolių Sirijoje. Kaip tiksliai išmatuoti Amerikos pasirengimą kariniams iššūkiams – konvenciniams, nekonvenciniams, branduoliniams?

Arūnas BRAZAUSKAS

Valstybių karinis potencialas pirmiausia vertinamas pagal išlaidas gynybai. Žinoma, už pinigus galima chaotiškai prisipirkti ginklų – kurti brangių ginklų kolekciją be jokio plano. Taip nutiko Irane dar valdant šachui Mohammadui Reza Pahlavi (nuverstas 1979 m.).

Kas vertina ir kaip?

Ginklavimosi išlaidų vertinimas nėra paprastas. Autoritetingais laikomi Londono tarptautinio strateginių tyrimų instituto (angl. IISS) ir Stokholmo tarptautinio taikos tyrimo instituto (SIPRI) vertinimai. Šių įstaigų pateikiami karinių biudžetų duomenys skiriasi, nors ir nedaug.

Klaidina ne vien neišmanėliai ar žiniasklaida, bet ir politikai. JAV prezidentas Barackas Obama šįmet suglumino žinovus viešai pareikšdamas, kad Iranas skiria gynybai 30 mlrd. JAV dolerių per metus. Ir CŽV, ir IISS, ir SIPRI nurodo gerokai mažesnius skaičius – nuo 14 iki 17 mlrd. dolerių. Žinoma, prezidentas galėjo nusišnekėti dėl politinių priežasčių, o ne dėl neišmanymo.

Iš pateiktų IISS duomenų matome, kad žinovų nurodytos Irano karinės išlaidos daugiau nei keturis kartus mažesnės už jo kaimynės bei didžiausios priešininkės – Saudo Arabijos.

Panaši išlaidų proporcija Iraną sieja su Rusija, kuri dabar taikosi Iranui į sąjungininkes. Rusijos ir Saudo Arabijos kariniai biudžetai 2014 m. buvo apylygiai – atitinkamai 70 mlrd. ir 80,8 mlrd. dolerių. Tik Saudo Arabijos našta buvo santykinai didesnė – šalis skyrė gynybai apie 10,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP);  Rusija – apie 4 proc. BVP.

2015 m. Rusija trūktelėjo į priekį – padidino karines išlaidas iki 81 mlrd. dolerių. Apskritai pagal 2011–2020 m. ginklavimosi programą Rusija ketina išleisti 705 mlrd. dolerių. Karinių finansų ir ginkluotės pasaulis labai dinamiškas – šalių potencialą reikia įvertinti kasmet.

Didžiausias dangaus kūnas

Grafiškai pavaizduotos JAV karinės išlaidos panašios į Saulės sistemos schemą, kurioje milžiniška centrinė žvaigždė užgožia kitus šviesulius. Nepaisant to, Amerikoje nuolat svarstoma, ar tam tikros karinės sritys pakankamai finansuojamos.

Pavyzdžiui, šįmet JAV jūrų pėstininkų vadovybė ėmė rengti planus, kaip panaudoti sąjungininkų laivus pristatant nedideles amerikiečių pajėgas į karštus pasaulio taškus, mat Amerikos karinio laivyno tam nepakanka.

Keli dideli desanto laivai su kovai pasirengusiais jūrų pėstininkais nuolatos budi jūroje – spalio 1-ąją budėjo trys tokių laivų grupės. Bet siekiant sutaupyti išteklių tariamasi su sąjungininkais dėl menkesnių užduočių. Svarstoma apie maždaug kuopos dydžio pajėgų ir kelių sraigtasparnių plukdymą, jeigu, tarkime, prireiktų evakuoti amerikiečius iš kokios nors Afrikos valstybės ar kito pasaulio taško.

JAV tariasi su Ispanijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos laivynų štabais. Kas tai: kooperacija, optimalaus sprendimo paieškos ar nepriteklius? JAV šiuo metu turi 30 desanto laivų, nors atsižvelgiant į galimus karinius poreikius reikėtų dar aštuonių. Dėl riboto biudžeto juos pastatys tik per 13 metų.

Nors kai kas mano, kad JAV karines išlaidas galima pavaizduoti nuolat kylančia kreive, taip nėra. Išlaidos didinamos ar mažinamos pagal poreikius. „The Washington Post“ duomenimis, 2017 m. planuojamas karinis biudžetas, įvertinus infliaciją, bus maždaug 50 mlrd. dolerių didesnės nei 1952 m., kai vyko Korėjos karas.

Akivaizdu, kad prieš 60 metų karinis biudžetas dėl menkesnės ūkio apimties slėgė šalį gerokai labiau. 1952 m. JAV karinės išlaidos prarijo apie 15 proc. BVP, baigiantis Antrajam pasauliniam šalis atiduodavo jo reikmėms iki 37 proc. BVP. Užtat šiuo metu gynybai išleidžiama tik apie 3,5 proc. BVP.

Pasibaigus Korėjos karui Amerikos karinis biudžetas per kelerius metus sumažėjo 41 proc., Vietnamo karo metu išlaidos didėjo, bet jam pasibaigus biudžetas 1968–1974 m. traukėsi 33 proc. Permainos SSSR ir šaltojo karo pabaiga vėl paaugusį biudžetą  1984–1998 m. sumažino 36 proc..

2008 m. atėjusi į valdžią B.Obamos administracija užsibrėžė sumažinti karines išlaidas 31 proc., tačiau planus teko koreguoti, atsižvelgiant į padėtį Afganistane ir Artimuosiuose Rytuose. 2013 m. JAV išleido gynybai 7,8 proc. mažiau nei 2012 m., tačiau teikiant paraišką 2015-iesiems kariškiai pareikalavo 7,7 proc. prieaugio bazinėms išlaidoms (technikai įsigyti, jai palaikyti, algoms mokėti). Priežastys akivaizdžios – Rusijos agresija Ukrainoje ir islamistų aktyvėjimas.

Analizuojant JAV karines išlaidas verta žinoti, kad mokesčių mokėtojų švietimu besirūpinantys ekspertai duomenų skaičių išplečia.

Antai 2014 m. JAV gynybos departamento bazinės išlaidos sudarė 496 mlrd. dolerių. Su išlaidomis karinėms operacijoms užsienyje biudžetas siekė 586,9 mlrd. dolerių. Pridėjus išlaidas branduolinėms pajėgoms (18,6 mlrd. dolerių), veteranams, taip pat išeitines išmokas (151,3 mlrd. dolerių), palūkanas (76,3 mlrd. dolerių – mat valstybė dengia biudžeto deficitą skolintomis lėšomis), taip pat žvalgybos ir šalies apsaugos nuo teroristų išlaidas, pernykštis karinis biudžetas sudarytų 967,9 mlrd. dolerių.

Šįmet pagal minėtas sritis planuojama išleisti 1009,5 mlrd. dolerių. Šie skaičiai, atskleidžiantys, kiek mokesčių mokėtojui realiai kainuoja jo saugumas, įskaitant ir ginkluotąsias pajėgas, sudėlioti iš oficialių duomenų, tačiau kalbėdami apie išlaidas gynybai pareigūnai ignoruoja dalį dedamųjų.

Iš to trilijono su trupučių dolerių kažkiek skiriama trims brigadoms, kurios pasirengusios dalyvauti hibridinių kovų kariniame bare – kovoti su teroristais ir partizanais miestuose, kur civiliai teroristų naudojami kaip gyvieji skydai. Kiti hibridinių kovų barai ne kariniai – propaganda, kibernetinė erdvė, ekonomika: kariniame biudžete atsispindi tikrai ne viskas.

Taupymas ir degradacija

IISS duomenimis, viso pasaulio karinės išlaidos po trejų metų mažėjimo pernai jau didėjo 1,7 proc. Tačiau Europos šalių (išskyrus Rusiją) gynybos išlaidų kreivės  nuo 2008 m. leidosi žemyn.

2014 m. Europos karinės išlaidos, palyginti su 2010 m., buvo 8 proc. mažesnės. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys išlaidas didino (NATO nepriklausančios Suomija, Švedija), NATO narės Vokietija, Didžioji Britanija mažino. Pastaroji – iš penketo valstybių, išleidžiančių gynybai ne mažiau kaip 2 proc. BVP (kitos NATO „pirmūnės“ – Estija, Graikija, JAV ir Lenkija).

2013 m. NATO narės išleido gynybai 968 mlrd., 2014 m. – 942 mlrd., 2015 m. – 892 mlrd. dolerių. Apskritai NATO išlaidos yra smukusios žemiau 1,5 proc. BVP.

Vakarų kariniai ekspertai, stebėdami JAV ir jų sąjungininkių gynybos išlaidų absoliutų bei santykinį mažėjimą, guodžiasi, kad Vakarų pranašumas – karinių specialistų, štabų, galiausiai ginkluotųjų pajėgų kovinė parengtis. Būtent tai reikia išsaugoti, jeigu Vakarai nori išlikti strategiškai pranašesni.

„The Heritage Foundation“ šįmet pateiktame JAV karo aviacijos vertinime teigiama: jeigu dalinio lakūnai 60 dienų neskraido, nedalyvauja pratybose, toks dalinys išeina iš rikiuotės. Reikia treniruotis nuo pusmečio iki metų, kad būtų pasiektas ankstesnis parengties lygis.

Jeigu sustoja nuolatiniai lėktuvų priežiūros ir remonto darbai, aptarnaujančio personalo darbo kokybei ir našumui atkurti gali prireikti poros metų.