Pirmą kartą per 30 metų tiek premjero, tiek prezidento postą Suomijoje užima dešiniųjų pažiūrų politikai, kurių pergalė reiškia visišką socialdemokratų eros pabaigą.

Suomijos konservatorių partijos kandidato Sauli Niinisto prieš savaitę prezidento rinkimuose pasiekta pergalė pačiai šaliai reiškia tik keletą nežymių niuansų. Visų pirma tai reveransas Europos Sąjungai – savotiška kompensacija už pastaraisiais metais vykdytą antieuropietišką, nacionalistinę, dažnai ultradešiniąja vadinamą politiką. Gal tai skandinaviškai mandagus tonas – atiduoti balsus už proeuropietiškai nusiteikusį politiką po to, kai Suomija pagarsėjo ultradešiniųjų pergale parlamento rinkimuose, kai ėmė purkštauti dėl savo pačios narystės Europos Sąjungoje (praėjusių metų pabaigoje narystę teigiamai įvertino vos 37 proc. šalies gyventojų) ir stojo piestu dėl kelių ES svarbių klausimų, pavyzdžiui, finansinės paramos Graikijai ar žalios šviesos įžiebimo Rumunijai bei Bulgarijai jungiantis prie bevizės Šengeno zonos.
Taigi po pastarųjų rinkimų Suomija prarado Europos išsišokėlės statusą. Jau praėjusią savaitę Suomija paskelbta dar ir šalimi, kurioje baigėsi socialdemokratinė era, mat per pastaruosius 30 metų pirmą kartą konservatoriai užima du svarbiausius postus – šiemet iškovotą prezidento ir pernai laimėtą premjero. Beje, S.Niinisto išrinkimas prezidentu rodo, kad suomiai pasiryžę išlaikyti šalį euro zonoje, nepaisant jų kritiškos nuomonės apie finansinio gelbėjimo paketus įsiskolinusioms šalims.

Prezidentas – tik simbolinė figūra

Nors S.Niinisto yra ganėtinai ryški asmenybė, su kuria siejamos tiek tikros, tiek geltonosios spaudos sukurtos istorijos (jis – ir gedintis našlys, ir buvęs Suomijos grožio karalienės sužadėtinis, ir tėvas, tik dėl gebėjimo ropštis į medį  nuo cunamio išgelbėjęs sūnų Tailande), tačiau šalies politikai jis turės gana menką įtaką.
Tiesa, kaip finansininkas ir ūkvedys jis yra pelnęs nemenką tautiečių pasitikėjimą ir pagarbą – Turku universitetą baigęs 63 metų teisininkas yra dirbęs ne tik finansų, bet ir teisingumo ministru bei vicepremjeru. Pasak Turku universiteto parlamentinių studijų docento Ville Pernaa, būtent S.Niinisto laikomas politiku, ištraukusiu Suomiją iš recesijos praėjusio amžiaus pabaigoje. Helsinkio universiteto politologijos profesorius Tuomo Martikainenas priduria, kad daugelis suomių S.Niinisto laiko racionaliu ir sumaniu praktiku.
Tačiau prezidento poste sužibėti kaip finansininkui jam vargu ar pavyks. Visų pirma prezidento įgaliojimai Suomijoje gerokai apkarpyti, o neseniai ir visa politika Europos Sąjungos atžvilgiu buvo perduota vyriausybės žinion, tad prezidentui iš esmės liko tik kai kurie su užsienio politika susiję klausimai. Taigi savo proeuropietiškų pažiūrų jam nebus kur pademonstruoti ar panaudoti, kaip ir palankumo eurui, kuris Suomijoje buvo įvestas kaip tik S.Niinisto einant finansų ministro pareigas.
Vadinasi, sakyti, jog S.Niinisto staiga pasuks Suomiją proeuropietiška kryptimi, taip pat klaidinga, kaip ir teigti, kad šio politiko pergalė simbolizuoja nusigręžimą nuo radikalių nacionalistinių jėgų.
Netgi priešingai, visai gali būti, kad pastaruoju metu suradikalėję suomiai S.Niinisto pasirinko kaip mažesnę blogybę, mat pagrindinis jo konkurentas Žaliųjų partijos atstovas daugeliui suomių nepatiko dėl savo viešai deklaruojamo homoseksualumo.
Politologo Olavi Borgo nuomone, šie rinkimai buvo žaidimas į tuos pačius vartus, nes S.Niinisto suomiams vis tiek yra tam tikras dešiniųjų, vadinasi, gana radikalių, pažiūrų atstovas, kurio vienintelė “yda” – simpatijos ES ir eurui. Tik tiek, kad prezidento vaidmuo šiuo atveju – labiau simbolinis ir reprezentacinis, o vyriausybėje sprendimus irgi priima ne patys pergalę laimėję “tikrieji suomiai”, o jų su kitomis dešiniosiomis partijomis sudaryta koalicija. Tad radikalaus posūkio Suomijos politiniame gyvenime po parlamento ir prezidento rinkimų nebus, nors dešiniųjų pergalė ir rodo tam tikrą Suomijos visuomenės nuomonės radikalėjimą.

S.Niinisto laikomas politiku, praėjusio amžiaus pabaigoje ištraukusiu Suomiją iš recesijos.

Nuo 2010 m. Europoje išrinkti / perrinkti prezidentai

Šalis    Prezidentas    Partija    Politinės pažiūros

Graikija    Karolos Papoulias    Socialistų judėjimas    Kairiosios
Austrija    Heinzas Fischeris    Socialdemokratų    Kairiosios
Lenkija    Bronislawas Komorowskis    Visuomeninė platforma    Dešiniosios
Airija    Michaelas D.Higginsas    Darbo partija    Kairiosios
Latvija    Andris Berzinis    Žaliųjų ir ūkininkų partija    Kairiosios
Suomija    Sauli Niinisto    Nacionalinės koalicijos partija    Dešiniosios
Prancūzija*    Francoise Hollande    Socialistų    Kairiosios
* prognozė