Atsistatydino visus svarbiausius energetikos projektus koordinavęs ir su ES derėjęsis energetikos viceministras. “Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) – visiškas chaosas”, – pareiškė vienas iš dviejų pagrindinių įmonės vadovų. Lenkai suabejojo, ar dalyvaus naujosios atominės projekte. Rusijos ir Vokietijos dujotiekis “Nord Stream”, kuriam priešinosi Lietuva, iškilmingai atidarytas.
Nemalonių Lietuvai žinių energetikos fronte (būtent fronte, nes čia vyksta nuožmios ekonominių ir politinių interesų kovos) per vieną savaitę daugiau, nei norėtųsi per metus. Kokie galimi šių naujienų padariniai, teiraujamės ministro pirmininko patarėjo energetikos klausimais Kęstučio Škiudo.

VEIDAS: Ar situaciją IAE lėmė ne tai, kad Vyriausybės IAE vadovams suteikia per daug kompetencijos – viena tuomečiam IAE vadovui Viktorui Ševaldinui patikėjo pasirašyti milijardų vertės valstybinės svarbos tarptautinę sutartį, nors jis net nesupranta angliškai, dabartinė brangiai valstybei kainuojančius reikalus patiki IAE vadovams, kurių kompetencija netrukus suabejoja?
K.Š.: Už šios įmonės veiklą atsakinga Energetikos ministerija. O uždaviniai IAE ir reikalavimai jos vadovams dideli, todėl ir vadovų kaita yra. Be to, jei kalbame apie įtampą IAE, nereikia užmiršti, kad ji daugiausia užprogramuota ankstesnės tariamos ramybės. Socialdemokratų valdymo metu, kai energetikos srityje viskas ėjo sena vaga, buvo didžiulė priklausomybė nuo Rusijos, ir jokio chaoso. Tačiau būtent tada ir buvo pasirašytos energetikos sutartys – dėl IAE uždarymo, “Leo LT”, “Klaipėdos naftos” sutartis su “Naftos grupe” ir kt., kurios nebuvo palankios valstybei.
Šiuo metu situaciją bandoma keisti. Energetikos ministerija atliko didelį pradinį darbą, o dabar jos vaidmuo mažės: pagrindinius darbus jau vykdo pačios energetikos įmonės, o nemaža dalis koordinacinių klausimų – dėl naujos branduolinės jėgainės, suskystintų dujų terminalo ir kt. – keliasi į Vyriausybę, nes jau reikia tarpinstitucinio darbo.
VEIDAS: Vis dėlto dėl šiandieninės situacijos neteisinga kaltinti vien ankstesnes Vyriausybes, nes greitai bus jau treji metai dabartinei. Ar tikrai IAE – chaosas, kaip tikina IAE korporatyvinių reikalų direktorius Osvaldas Čiukšys, iki balandžio pabaigos vadovavęs IAE?
K.Š.: IAE jokios ypatingos padėties nėra, o žmogus, kuris pareiškė apie chaosą, pats gauna nemažus pinigus iš įmonės ir yra atsakingas, kad to chaoso nebūtų.
VEIDAS: O.Čiukšys minėjo, kad rugsėjį prognozuotas lūžis derantis su IAE rangovu “Nukem Technologies”, – tikėtasi nutraukti sutartį, sumokėjus tik už padarytus darbus. Ar viceministro Romo Švedo atsistatydinimas ir O.Čiukšio įgaliojimų varžymas, spaudžiant jį pasitraukti iš posto, netaps derybų stabdžiu?
K.Š.: Apie kokį nors pasiektą sutarimą su “Nukem” nesu girdėjęs nei iš energetikos ministro, nei iš O.Čiukšio. Šiam pradėjus vadovauti IAE iš esmės pakeisti atsiskaitymo su “Nukem” principai – pradėta mokėti tik už atliktus darbus, stabilizuotas atsilikimas nuo grafiko. Tačiau projektų įgyvendinimas tebevėluoja, o derybose sutarimo nepasiekta. “Nukem” dėl darbų vėlavimo kaltina IAE ir reikalauja papildomo finansavimo, o IAE laikosi pozicijos, kad darbai brangsta dėl “Nukem”. 2009 m. tuomečiai įmonės vadovai sutiko padidinti saugyklos įrengimo sąmatą per 300 mln. Lt, dabar “Nukem” reikalauja maždaug to paties ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo bei saugojimo kompleksui. Darbai vėluoja trejus ketverius metus. Kiek pagrįstos “Nukem” pretenzijos IAE? Buvo trukdžių, susijusių su formaliais dalykais, – leidimų darbams išdavimu ir pan., bet tai mažas nuošimtis, palyginti su visu projekto pabrangimu.
Kyla klausimas, ar “Nukem” apskritai pajėgus įvykdyti sutartyje numatytus darbus. Pastatyti panaudoto kuro saugyklos pastatą neturėtų būti sunku, tačiau kyla abejonių dėl objekto įrengimo technologinių dalykų. IAE vadovybė šiuo metu yra pasisamdžiusi teisininkus ir turi pateikti planą, kaip suvaldyti projektus.
VEIDAS: Ar Lietuva ketina paisyti 5 mln. Lt kainavusių britų teisininkų kompanijos “Taylor Wessing” išvadų dėl IAE sutarčių?
K.Š.: Kai kritikuojama, kad samdomi brangūs užsienio teisininkai, reikia neužmiršti: nesutarimų kyla dėl šimtų milijonų, o valstybė įklimpusi į nenaudingas jai sutartis daugiausia dėl teisinės kompetencijos stokos tas sutartis sudarant, nes anuomet pagailėjome pinigų teisininkams. Ar dabar tinkamai pasinaudojome teisininkų kompetencija ir ar viskas vyksta skaidriai, įvertins įmonės valdyba.
VEIDAS: Kodėl neįgyvendintas Lietuvos užmojis nutraukti sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB), kurio ekspertams sumokėta 100 mln. Lt, nors jie reikiamai nekontroliavo IAE uždarymo darbų?
K.Š.: Sutartį pasirašant tai buvo tinkamas sprendimas, nes Lietuva neturėjo patirties administruoti ES lėšas. Dabar Lietuvos institucijos pajėgios tai daryti geriau ir pigiau nei ERPB. Tačiau sutartis negali būti keičiama be abiejų pusių sutikimo. IAE samdė teisininkus ir turi pateikti vertinimus, ar galima rasti išeitį iš dabartinės situacijos.
VEIDAS: O.Čiukšys, 2010 m. kovą perėmęs IAE iš ilgamečio jos vadovo V.Ševaldino, pareiškė, kad iššvaistyta beveik milijardas litų, ir medžiagą perdavė prokuratūrai, FNTT. Ar nors vienas tyrimas baigėsi kaltųjų išaiškinimu?
K.Š.: Didžioji dalis tos sumos – dėl vėluojančių darbų. Prokuratūra atlieka tyrimą, bet finansinių klausimų tyrimas nevyksta greitai.
VEIDAS: Vyriausybė ketina perimti iš Energetikos ministerijos derybas su ES dėl 2014–2020 m. finansinio laikotarpio. Kas bus, jei ES, kaip skelbta, iš tikrųjų skirs ne 3 mlrd. Lt, kiek prašome IAE, o perpus mažiau?
K.Š.: Derėtis su ES – Vyriausybės darbas. Artimiausiu metu bus sudaryta Vyriausybės grupė ir ji perims derybas. Kol kas anksti kalbėti apie konkrečias sumas.
VEIDAS: Ar neįstrigsime ir su naujos AE statyba?
K.Š.: Tokio didelio ir brangaus energetikos projekto Baltijos šalyse per pastaruosius 21 metus nėra buvę. Dabar jau turime visus komponentus – projektui besirengiančias keturių šalių energetikos įmones, strateginį investuotoją ir statytoją. Akcininkų ir koncesijos sutartys turėtų būti pasirašytos ties šių ir kitų metų sandūra. Prognozuoti naujos AE pastatymo metai – 2020-ieji yra visiškai realūs. O latviai reiškė abejones, kol nebuvo baigta strateginio investuotojo paieška.
VEIDAS: Ar lenkai nestabčioja ir su “LitPol Link”, nes jei nebus AE, nereikės ir jungties?
K.Š.: Gąsdinimųsi pasigirsta, tačiau viskas vyksta daugmaž pagal grafiką. Artėjame prie investicinio susitarimo – tai mėnesio ar dviejų klausimas. Jūsų vertinimu, ar realūs Baltarusijos ir Kaliningrado branduolinių jėgainių projektai?
K.Š.: Baltarusija neturi pinigų, kalbos su kinais žlugusios, o kad Rusija statytų branduolinę jėgainę už savo pinigus kitoje valstybėje, labai abejočiau. Kaliningrado jėgainė neturi ekonominio pagrindimo: Vokietijos kanclerė Angela Merkel viešėdama Vilniuje sakė, kad iš Karaliaučiaus energijos nepirks, neteko girdėti ir apie kokius kitus rusų susitarimus. Net Rusijos institucijos nėra pasirašiusios AE statybos leidimo. Tad galutinio sprendimo dėl šios jėgainės nėra, tik metami milijonai viešiesiems ryšiams. Jei šis projektas vyks, tai bus politinė statyba, o tokios trunka labai ilgai.
VEIDAS: Kokią įtaką, be galimų ekologinių problemų, Lietuvai turės šią savaitę atidarytas “Nord Stream”?
K.Š.: Rusija įgyja galimybių užimti kietesnę poziciją Ukrainos ir Baltarusijos atžvilgiu dėl tranzito per jų teritorijas. Tuo pat metu Europos šalys, matydamos didėjančią priklausomybę, ima spausti “Gazpromą”, kad pereitų prie lanksčios ir konkurencinės rinkos politikos. Italai laimėjo teismą prieš “Gazpromą”, vokiečiai padavė į teismą, Ukrainos, Lenkijos, Prancūzijos įmonės ketina tai padaryti, Lietuva irgi reiškia pretenzijas.
“Nord Stream” veiklos pradžia taip pat nėra sklandi, nes projekto partneris Vokietijoje “E. On” padavė “Gazpromą” į teismą dėl nesusijusių su “Nord Stream” nesutarimų.
Ar realus ministro Arvydo Sekmoko pažadas 15 proc. sumažinti dujų Lietuvai kainą? Dabar įtampa tarp Europos ir “Gazpromo” didžiulė, manau, galimi pokyčiai, bet tai priklauso ne nuo mūsų, o nuo bendro europinio konteksto. Tai gali priklausyti ir nuo skalūninių dujų Lenkijoje gavybos perspektyvos, trečiojo paketo įgyvendinimo Europos šalyse, suskystintų dujų rinkos plėtros.
VEIDAS: Ko ketina imtis Vyriausybė ypač aktualiame gyventojams šilumos sektoriuje?
K.Š.: Čia vis dar nėra esminių reformų. Žmonės kaltina Vyriausybę dėl šilumos brangimo, bet už šilumos ūkį atsakingos savivaldybės, o didelė jų dalis nenori ar nėra pajėgi tvarkytis. Šilumos ūkyje, kaip ir elektros, reikėtų svarstyti tiekimo atskyrimą nuo gamybos, ir tai Vyriausybė galėtų inicijuoti. Antra vertus, savivaldybėse, kurios gerai tvarkosi, gal tai netikslinga. Svarstytina, ar nereikėtų šilumos ūkių sujungti regioniniu pagrindu. Reikia didinti konkurenciją biokuro segmente.
VEIDAS: Ši Vyriausybė kaip nė viena ankstesnė ėmėsi permainų energetikos srityje, įsteigė Energetikos ministeriją, tačiau ar pavyks tuos projektus realizuoti?
K.Š.: Tokio masto energetikos projektų nebuvo 20 metų. Dėl kabelio į Švediją pasirašytos galutinės sutartys, artėjame prie to ir dėl jungčių su Lenkija, apie kurias kalbėta daug metų. Juda dujotiekio Jurbarkas–Klaipėda, suskystintų dujų terminalo, naujos branduolinės elektrinės statybos projektai, IAE eksploatavimo užbaigimo darbai. Vyksta didelės permainos, kurių kai kas labai nenori. Svarbiausia, jog ši Vyriausybė pasiektų šių projektų point of no return būklę, kad procesai būtų negrįžtami.

IAE jokios ypatingos padėties nėra, o žmogus, kuris pareiškė apie chaosą, pats gauna nemažus pinigus iš įmonės ir yra atsakingas, kad to chaoso nebūtų.